Po penkerių metų pertraukos „Romuva“ vėl atvėrė duris

Ypatingas repertuaras

Po penkerių metų pertraukos Lietuvos kino teatras „Romuva“ ir vėl atvėrė duris gero kino išsiilgusiems miestiečiams. Rekonstrukcija, trukusi nuo 2017 metų gegužės iki šio pavasario, atsiėjo apie 2 mln. eurų. Už šiuos pinigus sutvarkytas pastato fasadas, atnaujintos inžinerinės ir vėdinimo sistemos, sutvirtintos konstrukcijos, sumontuotos naujos akustinės dangos.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį įvyks ir pirmasis, iki paryčių truksiantis kino seansas-maratonas. Žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai“ premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė“, festivalyje „South by Southwest“ kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa. Be kita ko, kinomanai išvys išskirtinę, tarpukario spaudoje itin daug liaupsių sulaukusią kino juostą „Didžioji meilės simfonija“, kuria „Romuva“ publiką sveikino 1940-aisiais, atidarymo metu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Simboliškai, pagrindinės durys, kurias varstys miestiečiai ir Kauno svečiai mena tuos pačius – 1940 metus. Atnaujintos ir sugrąžintos atgal į savo pirmykštę vietą, jos žiūrovams atvers erdves į kino namus.

„Namai siejasi su nostalgija, prisiminimais. Namai – jautri ir jauki vieta, todėl mes pasivadinome kino namais“, – pirmuosius lankytojus sveikino „Romuvos“ direktorė Rūta Mašanauskaitė. 

Atnaujino ir išsaugojo

Erdvaus vestibiulio aplinka paliudijo, kad rekonstrukcijos projektui vadovavusiam architektui Gintarui Prikockiui pavyko sukurti namų jaukumą ir tuo pačiu išsaugoti autentiškas vidaus detales.

Namai siejasi su nostalgija, prisiminimais. Namai – jautri ir jauki vieta, todėl mes pasivadinome kino namais.

„Esminiai dalykai buvo išsaugoti ir sutvarkyti visa tai, kas yra „Romuvos“ ženklas. Tarkim, vestibiulio sienos, grindys, lubos, fantastiniai lenkti šoniniai koridoriai, salės ir vestibiulio durys – visa tai išlikę autentiški elementai, kurie dabar yra puikiai sutvarkyti“, – dirstelėti į atskirus vestibiulio elementus kvietė architektas G. Prikockis.

Pačiame erdvių patalpų centre stovi grakštus rašomasis stalas su dokumentais, pasakojančiais kino teatro iniciatorių, verslininkų brolių Antano ir Petro Steikūnų istoriją. Kiek tolėliau – tarpukario inžinieriaus architekto Nikolajaus Mačiulskio brėžiniai, sena video kamera ir kitos to meto atmosferą menančios detalės. Šalia jų atsirado ir naujų akcentų. Tarkim, šaltuoju metų laiku pravarti išlankstoma drabužių kabykla ir po medžio apdaila paslėpti laiptai, vedantys į naujai įrengtą Kamerinę salę su pusšimčiu sėdimų vietų. Čia bus galima žiūrėti tuos pačius filmus, kaip ir Didžiojoje salėje arba kviesti kino gurmanus, į kitokio – nišinio kino peržiūras.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Mažiau sėdimų vietų

Bene daugiausiai pokyčių – Didžiojoje salėje. Čia įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika, užkulisiuose – grimo ir persirengimo kambariai.

„Didžioji salė pasikeitė gana stipriai, nors išoriniai kontūrai – lubų apdaila išliko autentiška, su rombinėmis, briaunuotomis sijomis, kurias paryškinome šviesa. Akustika pritaikyta dirbtiniam garsui. Natūralaus garso renginiams ji netinka dėl sienų. Amfiteatras ryškiai pastatėjo, be to atsirado scena, kino teatrui nebūdinga. Ji tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms“, – anot G. Prikockio, scena Didžiojoje salėje įrengta sėdimų vietų sąskaita.

Tik atidarius „Romuvą“ jų buvo apie 700 sėdimų vietų, prieš uždarant rekonstrukcijai – maždaug 500. Dabar Didžioji salė talpins apie 237 žiūrovus. Išbandę naująsias kėdes, pirmieji žiūrovai juokavo, kad pastarosios labai patogios ir didžiausiam jų džiaugsmui – nepritaikytos saldiems spragėsiams.

„Labai tikiuosi, kad jų čia ir nebus. Nors, kadaise „Romuvoje“ buvo galima net ir rūkyti“, – prisiminimais dalijosi R. Prikockis.

Vyks įvairūs renginiai

Nepaisant sumažėjusių sėdimų vietų, kino namų vadovė neabejojo, kad „Romuva“, nuo šiol atvira ne šešias, o septynias dienas per savaitę, taps traukos centru. Juolab, kad nuo šiol čia bus rodomi ne tik filmai.

„Nors rekonstrukcija tęsėsi penkis metus, žmonės mūsų nepamiršo. Nuolat beldėsi į užrakintas duris, rašė laiškus. Paskelbus apie atidarymą, o į prekybą paleidus filmo „Didžioji meilės simfonija“ bilietus, juos išpirko akimirksniu“, – taip pat greit, anot R. Mašanauskaitės, iki metų pabaigos mėnesio užsipildė kino namų renginių tinklelis. Trečiadieniais čia numatyti „Auros“ šokėjų pasirodymai, savaitgaliais – spektakliai vaikams. Vyks įvairios konferencijos, kino festivaliai, koncertai. 

„Nenorime, kad tai taptų eiline nuomojama sale. Visi renginiai turės atspindėti „Romuvos“ koncepciją ir išlaikyti lygį“, – pabrėžė kino namų direktorė.