Prašo tėvų: negąsdinkite vaikų policijos pareigūnais

Didelis susidomėjimas

Policijos pareigūnai kartais lankosi ir ugdymo įstaigoje, kur savo profesiją pristato mažiesiems piliečiams. Anot Specialiosios parengties pareigūnų, tokios „užklasinės“ veiklos jie ėmėsi neplanuotai, viskas prasidėjo, kai savo profesiją D. Krunglevičius su kolegomis pristatė paprašytas savo antrokės dukrelės mokytojos.

„Atvažiuojame, o vietoje vienos klasės, atėjo keturios. Sulaukėme labai didelio dėmesio. Tokių susitikimų metu vaikams aprodome savo darbo priemones, kuo įmanoma paprasčiau pristatome savo profesiją, o pasitelkę kinologų pagalbą, vaikai išvysta ir jų pasirodymus“, – kalbėjo D. Krunglevičius, kuris yra sukaupęs 26 metų patirtį policijoje.

„Visas darbas, atrodo, kad toje mokykloje trumpam sustojo, visi vaikai su mokytojais prilipo prie langų ir prašė leidimo prisijungti. Toks susidomėjimas labai maloniai nuteikia“, – juokėsi R. Knatauskas, kuris policijos pareigūnu dirba jau dešimtmetį.

Jis teigė, kad mažesniems net ir antrankiai gali atnešti neišdildomą įspūdį. Pasiteiravus, ar lengva susikalbėti su vaikais, kai pareigūnai dažniausiai „turi reikalų“ su šiek tiek kitokia auditorija, D. Krunglevičius ilgai nesvarstęs atsakė, kad sunku nėra, tačiau tenka rinkti žodžius.

D. Krunglevičius/Kauno policijos nuotr.

„Atrodo, kad parodysi ginklą ir pristatysi jo specifikaciją, bet vaikams tokie dalykai neįdomūs, pasakojimuose apie darbą dažniausiai vartojame tokius žodžius, kaip „geriečiai“, „blogiečiai“ ir vaikams apie savo profesiją aiškiname kuo suprantamiau. Su vyresniais moksleiviais šiek tiek paprasčiau, juos labiau domina ginklai“, – šypsojosi pašnekovas.

R. Knatauskas pasakojo, kad smagiausia atsisveikinant su vaikais matyti laimingus ir besišypsančius jų veidus. „Tuomet ir mes pasikrauname teigiamų emocijų“, – kalbėjo R. Knatauskas.

Jie turi suprasti, jog šios profesijos žmonės dirba vardan gerų tikslų.

Reikia pasakoti nuo mažens

Deja, pareigūnų teigimu, vis dar pasitaiko tėvų, kurie, pamatę policijos pareigūnus, vaikus gąsdina. „Kartais tekdavo patruliuoti mieste, vieną tų kartų mane pamačiusi mama, atsisuko į savo vaiką ir pasakė, jeigu šis neklausys, prie jo prieis policijos pareigūnas. Išgirdęs šiuos žodžius priėjau prie vaiko ir pradėjau jį kalbinti, paspaudžiau ranką, o mamos prašiau negąsdinti vaiko policijos pareigūnais. Vaikai turi suvokti, kad policijos pareigūnai nėra jų priešai. Todėl ir smagu nuvykti į mokyklas, gal bent vieno vaiko širdelę pavyks suvirpinti ir jis, užaugęs taps policijos pareigūnu“, – kalbėjo D. Krunglevičius.

Kolegai antrino ir R. Knatauskas. „Jeigu renginio metu į mus pabaksoja tėveliai, o mes tuo metu turime galimybę ir išgirstame vieną ar kitą repliką, visuomet bandome prieiti prie vaikų ir tuos stereotipus panaikinti. Vaikai jokiu būdu neturi bijoti policijos pareigūnų. Jie turi suprasti, jog šios profesijos žmonės dirba vardan gerų tikslų. Galbūt tėvai taip bando nusimesti atsakomybę, pabaksnoja į pareigūną ir tikisi, kad vaikas klausys, bet su vaiku reiktų ieškoti kitokio ryšio“, – dėstė pašnekovas.

Vaikystės svajonė

Specialiosios parengties skyriuje šiuo metu dirba 21 pareigūnas. Pagrindinės tokio skyriaus pareigūnų funkcijos – specialiosios sulaikymo operacijos, reagavimas į didesnio pavojaus įvykius, viešosios tvarkos palaikymas arba atstatymas masiniuose renginiuose.

D. Krunglevičius prisiminė, kad pats policijos pareigūnu norėjo tapti dar mokyklos suole. „Mama pasakojo, kad piešinius, kuriuose yra policijos pareigūnai, piešiau nuo penktos klasės. Tuo metu ši profesija buvo visiškai nepopuliari, tačiau šis noras taip ir neapleido“, – šypsojosi pašnekovas.

Jis pridūrė, kad dar mokyklos laikais visuomet norėjo apginti silpnesnius klasės draugus, dažnai įvykių sūkuryje atsidurdavo ir pats, bet vis tiek jausdavosi nepakeliamai gerai. „Atrodo, kad nuo mažens vadovavausi šūkiu ginti, saugoti ir padėti. Manau, kad kartais ne žmogus pasirenka profesiją, o ji jį“, – pasakojo jis.

Nuo vaikystės apie šią profesiją svajojo ir jo kolega R. Knatauskas. „Tėtis turėjo pusbrolį, kuris tapo policijos pareigūnu. Kai pamačiau jį su uniforma, labai susižavėjau. Ši profesija jau nuo mažens asocijavosi su disciplina, gėriu, tvarka. Lankiau krepšinio mokyklą, todėl turėjau du pasirinkimus – tapti krepšininku arba policijos pareigūnu. Vis tik, nusprendžiau rinktis realistiškesnę profesiją“, – prisiminė R. Knatauskas.

R. Knatauskas/Kauno policijos nuotr.

Pareigūnas pripažino, kad papasakojęs savo planus klasės draugams, jis nesulaikė didelio palaikymo, tačiau po kelių metų policijos pareigūnais panoro tapti dar trys klasiokai. „Vienas klasės draugas policijos pareigūnu dirba iki šiol“, – šypsodamasis pasakojo jis. R. Knatauskas pridūrė, kad iš dalies išsipildė ir kita jo svajonė, jis priklauso ir Kauno apskr. VPK krepšinio komandai.

Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai tvirtino, kad nei kiek nesigaili pasirinkę šią profesiją.