Profesorius R. Kėvalas: vaikų gyvybes gelbsti skiepai ir švarus vanduo

  • Teksto dydis:

Nauji mokslo metai jau visai čia pat. Artėjant rugsėjo 1-ajai ir netylant kalboms apie hibridinį mokymą, Kaunas turi ambiciją sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams sugrįžti į klases ir mokytis kontaktiniu būdu.

„Galimybė būti mokyklos suole ir tiesiogiai bendrauti su pedagogais neabejotinai užtikrins pilnavertiškesnį ugdymo procesą ir atitinkamai geresnius rezultatus, geresnę vaikų emocinę būklę. Šiuo metu yra tinkamiausias metas pasiskiepyti, kad rudenį į mokyklas grįžtume turėdami susiformavusį imunitetą. Kiekvienas turime asmeninę nuomonę apie vakcinas ir turime gerbti vieni kitus. Argumentų, kodėl verta pasiskiepyti, turi ir sveikatos bei švietimo sričių specialistai. Dalinamės jų mintimis“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Vaikai nuo 12 iki 16 metų, lydimi vieno iš tėvų arba globėjų, gali pasiskiepyti be išankstinės registracijos bet kurią darbo dieną nuo 15 val., atvykę į Kauno vakcinavimo centrą (Kovo 11-osios g. 26, greta „Girstučio“ baseino). „Taipogi greitai ir patogiai pasiskiepyti galima „vakcibusuose“, kurie visą savaitę kursuoja mieste. Tikslų autobusų maršrutą bei stovėjimo vietas rasite internete“, – informuoja savivaldybės atstovai.

LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo teigimu, karantinas ir nuotolinis mokymasis vaikams padarė neigiamą įtaką. „Galbūt aš tokią labai trumpą įžangą padarysiu, kad yra du dalykai, kurie gelbsti vaikų gyvybes. Tai yra skiepai ir švarus vanduo. Na, švarų vandenį mes turbūt naudojame kasdien ir niekam nekyla didelių problemų. Skiepai, grįžtant vėlgi prie COVID‘o problemos, iš vienos pusės tai daugiau pasirodė, kad yra suaugusių ir vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau šiai dienai jau aišku, kad bumerangu grįžo į mūsų jaunąją kartą. Tą žalą, kuri padaryta vaikams dėl karantino, dėl nuotolinio mokymosi, kai kurių mokslininkų nuomone, vargu ar pavyks ištaisyti netgi iki 2050-ųjų metų“, – situaciją komentavo profesorius.

LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas. Elijaus Kniežausko nuotr.

LSMU gimnazijos direktoriaus Arūno Bučnio nuomone, didžiausia problema yra socialinė ir emocinė vaikų būsena. „Jie įgavo daugybę nepagrįstų baimių, kurios tikrai yra sunkiai paaiškinamos. Ko tikrai mes iki karantino savo gimnazijoje nepastebėjome. Ir kur daugiausia problemų, tai pirmiausia yra psichologinei vaikų sveikatai. Mes suprantame, kad labai nukentėjo jų fizinis aktyvumas ir fizinė sveikata paprastėjo. Tokio amžiaus vaikai, kuriems yra dvylika–šešiolika metų, jie dar nėra taip pilnai sąmoningi, kad gebėtų mokytis savarankiškai ir tikrai nėra didelis procentas mokinių, kurie geba mokytis savarankiškai“, – kalbėjo ugdymo įstaigos direktorius.

Stovime kryžkelėje pasirinkti. Nieko nėra liberaliau už galimybę rinktis, turėti savo nuomonę ir savo sprendimą.

Kauno vakcinavimo centro koordinatorės Kristinos Pociūtės pastebėjimu, minėtoje amžiaus grupėje vakcinacijos tempai yra pakankamai maži. „Tėvai bijo atvesti vaikus. Gal vaikai taip pat bijo adatų. Tai jie kol kas susilaiko. Tai mes matome, kad nėra taip populiaru, kaip tarp vyresnių žmonių. Vaikams tikrai nereikia bijoti skiepo. Skiepas nėra pavojingas vaikams. Mes turime mažas adatas, kurias naudojame būtent vaikų skiepijimui. Jeigu vaikas bijo, jeigu vaikas yra lieknesnis, tai tikrai turime viską pritaikę vaikų skiepijimui. Kontraindikacijų taip pat vaikams nėra, tai yra tikrai saugu ir tai nėra skausminga“, – tvirtino K. Pociūtė.

„Stovime pasirinkimo kryžkelėje. Nieko nėra liberaliau už galimybę rinktis, turėti savo nuomonę ir savo sprendimą. Kartais tie sprendimai turi sąsajas su šalia mūsų esančiais žmonėmis. Skiepas – tai ženklas, kad aš rūpinuosi savo sveikata ir šalia esančiais“, – kalbėjo R. Kėvalas.

Kaip teigė Kauno vakcinavimo centro koordinatorė, skiepai mums suteikia imunitetą, o tai suteikia galimybes. „Mes turime skiepą – mes turime galimybes. Turime galimybę keliauti, mes turime galimybę eiti į darbus, mes turime daugiau laisvės. Jeigu norime daugiau galimybių, tai turime turėti ir daugiau žmonių pasiskiepijus“, – vardijo pašnekovė.

A. Bučnio teigimu, medikai sako, jog koronavirusas nesitraukia, kaip mes galvojame ir, ko gero, labai greitai nepasitrauks. Ir tėčiai ir mamos, vaikai eis į globalią rinką. „Mūsų tauta yra maža tauta, ir mūsų tautos uždavinys – išsilaikyti toje globalioje rinkoje, vienas iš didžiausių prioritetų ir pliusų tikriausiai yra mūsų išsilavinimas. Tikrai, patikėkite, vaikams reikia būti mokykloje, jeigu norite, kad jūsų gražius lūkesčius jie įgyvendintų“, – kalbėjo LSMU gimnazijos direktorius.

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (KSJMC) vadovas, psichologas Tomas Lagūnavičius atviras – pedagogai pasiilgo mokinių. „Naujos atmainos muša per jaunimą, o aš labai norėčiau, kad visi mano moksleiviai, visi kiti Kauno ir visos Lietuvos moksleiviai būtų sveiki ir kad jie būtų čia, kaip sakoma, rugsėjo mėnesį visi ateitų. Nu pasiilgome mes jų iš tikrųjų. Mes labai norime, kad jūs ateitumėte čia, kad jūs mokytumėtės offline, kad mes galėtume su jumis bendrauti, pasidalinti visu tuo, ką mes sugalvojome dėl jūsų – tai ir pamokos, ir papildomi užsiėmimai, ir kultūriniai renginiai, ir maitinimas, visi dalykai. Visa tai mes norime duoti“, – emocijų neslėpė psichologas.

Galima viską nuslopinti gražiai, o galima palikti likimo valiai ir tada bus vėl didelis pliūpsnis.

„Aš manau, kad situacija žymiai bus geresnė, negu yra dabar. Todėl, kad dabar yra tylos minutė. Žinote, pauzė prieš uraganą. Galima viską nuslopinti gražiai, o galima palikti likimo valiai ir tada bus vėl didelis pliūpsnis“, – pridūrė psichologas.

„Mokykla yra darbo vieta. Tai kur išmoks žmogus dirbti – sistemingai, laiku, pietų pertrauka laiku ir panašiai. Būtent mokykloje mes tai ir mokome – ruošiame tolimesniam jų gyvenimui“, – nuomone dalijosi A. Bučnys.

„Mes turime įveikti šitą pandemiją taip pat ir jaunosios kartos pagalbos dėka. Aš suprantu skeptikus, kurie kalba apie pašalinį poveikį. Taip, skiepai yra medikamentas, taip pat jis turi pašalinį poveikį, bet taip pat pašalinį poveikį turi mūsų kasdieninis gyvenimas. Paskaičiuokime rizikas, kurias galime patirti naudodamiesi autotransportu, skrisdami lėktuvu ir taip toliau, ir panašiai. Netgi skrydžiai vienas iš 15 mln. baigiasi, deja, nesėkmingai“, – statistiką aptarė profesorius R. Kėvalas.

Vakcinavimo centro koordinatorė K. Pociūtė įsitikinusi – vasara yra palankiausias metas vakcinuoti vaikus. „Šiuo momentu yra pats geriausias momentas, nes mes turime vasarą, mes turime atostogas, kai visi turime didesnes galimybes ateiti į skiepų centrus. Taip pat mes pasiruošime naujiems mokslo metams. Tai yra tas momentas, kurį reikėtų išnaudoti vaikų skiepijimui, kol dirba centrai, kol vaikai nėra išėję į mokyklas, būrelius ir darželius. Tai paruoškime vaikus mokslo metams dabar“, – ragino pašnekovė.

Kauno vakcinavimo centro koordinatorė Kristina Pociūtė. Stop kadras

T. Lagūnavičiaus teigimu, žmogus turi atskirti laisvės ir pareigos sąvokas. „Tai yra ne teisė vakcinuotis ir nesivakcinuoti, o yra pareiga vakcinuotis. Kodėl? Todėl, kad mūsų laisvė baigiasi toje vietoje, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Pavyzdžiui, jeigu aš būčiau nevakcinuotas, tai jūs rizikuotumėt, kad aš peržengsiu jūsų laisvę ir aš galiu jus apkrėsti, taip? Kosėdamas ir taip toliau. Tai žmogus turi jausti, kur jo laisvė prasideda ir baigiasi. Sekantis momentas prie to pačio: mes turime išmokti prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir sociumą, kuriame gyvename. Na, pavyzdžiui, tėvynės gynimas, tai ar yra pasirinkimo laisvė, ar tai yra pareiga? Jeigu tu Lietuvos pilietis, tai yra tavo pareiga, tas pats ir čia: tu negali sukurti sąlygas kitiems žmonėms, kad jie būtų apkrėsti. Bet pirmiausia tu turi, žinoma, apsaugoti save“, – nuomone dalijosi psichologas.

KSJMC vadovas, psichologas Tomas Lagūnavičius. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Tai yra ne teisė vakcinuotis ir nesivakcinuoti, o yra pareiga vakcinuotis.

„Mes nesame sterilūs. Netgi dabar jau įrodyta. Mes anksčiau galvojome, kad gimstame sterilūs. Netgi negimstame sterilūs – mes visą gyvenimą gyvename su virusais, mikroorganizmais. Taip, mes gyvensime ir su šiuo virusu, niekur nuo jo nepabėgsime, tačiau šitą pašalinį jo poveikį, aš kalbu, į vaikų... į karantiną, į nuotolinį mokymąsi, pagaliau į ekonomiką, mes turime suvaldyti vakcina. Ir reikia džiaugtis, kad mokslas šiai dienai yra tokio lygmens, kad gali tai pasiūlyti pakankamai greitai, racionaliai ir efektyviai“, – tvirtino R. Kėvalas.

„Pirmas, pagrindinis dalykas, jūs išsaugote savo investiciją. Vaiko užauginimas kainuoja šimtą tūkstančių. Neduok Dieve, jūsų vaikas susirgs, jūs prarasite šimto tūkstančių investiciją. Antras: jūs turite vilčių, kad jūsų vaikas realizuos jūsų svajones ir kitus dalykus, bet jeigu jis turės komplikacijas, neduok Dieve šituos dalykus, ar jis realizuos jūsų svajones? Ir paskutinis dalykas, neuždarykite vaikui galimybės būti sociume. Todėl, kad jeigu jis nebus vakcinuotas ir jeigu bus probleminė situacija, gali valstybė priimti tokius sprendimus, kad jis negalės būti su komanda, su draugais, su pažįstamais ir visais kitais. Kodėl jis turi prarasti socialinio bendravimo galimybes? Tai va, trys motyvai, kodėl verta tai padaryti“, – vardijo psichologas.

„Vienas iš tokių argumentų, vaikai taip pat serga COVID‘u. Vaikai taip pat serga sunkiomis formomis ir aš tą mačiau mūsų Intensyvios terapijos skyriuje. Bet pats svarbiausias dalykas – vaikus reikia sugrąžinti į mokyklas. Man šiek tiek liūdnoka vėl skaityti, kad žadama taikyti hibridinį mokymą. Ir netgi nesant karantinui, kuo aš nelabai tikiu, kad nebus rudenį karantino, jeigu mes elgsimės taip, kaip elgiamės dabar. Apie 30 procentų, tai yra apie trečdalis mokymo teks daryti nuotoliniu būdu. Vaikams yra didžiulė žala. Lietuva pateko į nedaugelį šalių, kur nuotolinis mokymas užsitęsė nepateisinamai ilgai“, – statistika dalijosi R. Kėvalas.

R. Bučnio teigimu, mes turime padaryti viską, kad vaikai, kurie turi sugrįžti į mokyklas, būtų paskiepyti dėl jų saugumo, dėl jų ateities ir galėtų gyventi tokį gyvenimą, kokį gyveno mokyklose iki pandemijos pradžios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aleksotas

Aleksotas portretas
Lagūnavičiaus nereikėjo kalbinti, yra geresnių pašnekovų...

Kaunietė.

Kaunietė. portretas
Kėvalas puikus medikas,vaikų specialistas.Jei tau susirgtu vaikas tu melstum Dievo kaip pas ji patekti.Ir nerašinėkit nesąmonių ,,mokslo,,bokštai..

žvalgas

žvalgas portretas
su šiuo profesoriumi į žvalgybą neičiau...
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių