Senamiestį apmokestins jau vasarą?

Politikai yra įpareigoję miestuose įrengti mažos taršos zonas, į kurias negalėtų patekti itin taršios transporto priemonės. Kur tokios zonos galėtų atsirasti Kaune?

Kalba jau seniai

Seimas dar 2021 m. parengė Alternatyvių degalų įstatymą, kuriame visos savivaldybės turėjo numatyti mažos taršos zonas.

Pagal minėtą teisės aktą, mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių.

Netaršiu transportu laikomi ne tik dviračiai, bet ir elektromobiliai ar viešasis transportas. Kitaip tariant, turi būti numatytos zonos, į kurias įprasti dyzeliniai ar benzininiai automobiliai negalėtų patekti arba jų patekimas būtų ribojamas.

Mažos taršos zonos nustatytos ir patvirtintos 2019 m. Kauno darnaus judumo plane.

Pokyčiai – vasarą

Kauno miesto valdžia planuoja mažos taršos zona paskelbti Senamiestį. Įgyvendinant šį tikslą teks investuoti į infrastruktūrą, kuri leis užtikrinti, kad į istorinę Kauno vietą taršaus transporto vairuotojai pateks tik susimokėjęs.

Būtent prieš kelerius metus Kauno savivaldybės koridoriuose gimė idėja apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį, kad ši miesto dalis nebūtų tranzitinė ir čia dominuotų pėstieji ir dviratininkai. Atrodo, kad ši idėja skinasi kelią ir jau šią vasarą vairuotojai gali sulaukti pirmųjų pokyčių.

„Mažos taršos zonos nustatytos ir patvirtintos 2019 m. Kauno darnaus judumo plane. Šiaurės ir Vakarų Europos miestuose tokia praktika jau veikia seniai – taip siekiama sumažinti automobilių judėjimą centrinėse zonose ir jų keliamą taršą. Mūsų mieste pirmoji zona turėtų atsirasti Senamiestyje jau šią vasarą. Antroji zona numatyta centrinėje dalyje, tačiau tik pastačius Kėdainių tiltą ir nukreipus juo dalį transporto“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pasak jo, Senamiestyje, pirmoje zonoje, ruošiamasi įrengti vienuolika vaizdo stebėjimo kamerų. Jos fiksuos įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Taip esą bus galima reguliuoti taršaus transporto srautus.

„Diegiama sistema turės galimybę identifikuoti transporto priemonę, įvertinti zonoje buvimo trukmę, taikyti numatytą mokestį. Kai bus įdiegta sistema, taryba spręs, kokios transporto priemonės galės įvažiuoti nemokamai, kurioms bus taikomas mokestis“, – apie tai, kad dar nėra aiškios visos plano įgyvendinimo detalės, pridūrė eismo specialistas.

Jis pastebėjo, kad didžiausi tranzitiniai srautas Senamiesčiu vyksta nuo Muitinės gatvės Jonavos gatvės link. „Įdiegta sistema padės išvengti tranzito, o tai sumažins Senamiesčio taršą. Darnaus judumo plane numatytos dvi prioritetinės zonos. Įdiegus ir išbandžius sistemą, manome, bus galima svarstyti apie tolesnę plėtrą“, – teigė M. Matusevičius.

Įvažiavimai: apmokestinta zona galėtų prasidėti nuo Muitinės gatvės ir tęstis iki Pilies žiedo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Vėluoja įrengti

Tiesa, mažos taršos zonos jau turėjo būti įrengtos iki šių metų sausio 1 d. Tačiau nė viena šalies savivaldybė šios įstatymo nuostatos nepaisė, todėl terminai pratęsti.

„Net Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybės tų zonų nenusistatė. Kažką turime daryti, nes tarša egzistuoja, savivaldybės to nepadarė, o jūs terminą pastumiate? Turime problemą, kad nekovojama su tarša, ir pakeitimas dar labiau „išima“ strateginius dokumentus, datas pavėlina ir nepasako, kad, klausykite, mes turėtume pasitempti, o ne atsipalaiduoti“, – BNS sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 m., o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Vadinasi, šios zonos turėtų būti nustatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir galbūt Alytuje, Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose.

„Mažos taršos zonos ten (didmiesčiuose ir kurortuose – BNS) būtų privalomos. Kitur savivaldybės galėtų savo nuožiūra patvirtinti“, – BNS sakė  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis.

Pasak jo, įrengti mažos taršos zonas kiekvienoje savivaldybėje yra perteklinis reikalavimas. „Dauguma Lietuvoje miestų yra gana maži ir rasti ten gatvę ar vietą, kur turėtų būti ta mažos taršos zona, yra sudėtinga“, – Seime tvirtino K. Adomaitis.

Būta ir tokių pasisakymų, kad mažos taršos zonos nebūtų siejamos tik su automobilių srautu, bet būtų nustatytos ten, kur realiai yra žaliosios miestų zonos – parkuose, miškeliuose ir pan. Tačiau atrodo, kad politikai vis dėlto linkę mažos taršos zonas sieti būtent su transporto ribojimais, o ne žaliosiomis erdvėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas  portretas
Kaunui reikia Raskeviciaus, padarytų tvarką.

jonas

jonas portretas
Tuoj senamiestyje žmonėms orą gadinti užsraus,kabos skelbimai-bezdėti draudžiama,bauda 50 eurų

baisu

baisu portretas
Krabo diktatūra pagal rublinio choziaino pavyzdį.
VISI KOMENTARAI 52

Galerijos

Daugiau straipsnių