Šiluva kviečia savanoriauti

Šiluvoje įsikūręs piligrimų centras kviečia ilgalaikės savanorystės. Siūlomos trys programos – jaunimui, savanorystė centre ir individuali.

Apstu įvairių darbų

Šiluvoje laukiami visi norintys prisijungti prie šventovės puoselėjimo įvairiomis formomis pagal savo talentus ir galimybes. Kasmet Šiluvoje apsilanko daugybė žmonių, kurie domisi šventovės istorija, kultūra, menu ir dvasiniu palikimu. Be to, Šiluvoje lankosi piligrimai, dvasininkai, menininkai ir kultūros ambasadoriai. Galima priminti, kad 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė ir tuometis popiežius šv.Jonas Paulius II.

Šiluvos šventovėje apstu įvairių darbų ir projektų, tad visi savanoriai gali save realizuoti. Siūlomos trys programos aprėpia įvairias disciplinas, supažindina savanorius su miesto kultūra ir paveldu, skatina jaunimą domėtis bažnyčios istorija.

Svarbu yra ir norėti išbandyti kažką naujo, peržengti savo komforto zonos ribas. Be abejo, labai vertiname atvirą širdį, protą ir geranoriškumą.

Šiluvos piligrimų centro atstovė Silvija Čižaitė-Rudokienė pastebėjo, kad savanoriavimo metu įgyjama įvairių patirčių.

"Šiuo metu buriame tris skirtingas programas. Pirmoji yra skirta jaunimui, ieškančiam, ką veikti. Šiluvoje yra daug įvairių veiklų, dažnai tai būna darbas muziejuje, pagalba per ekskursijas. Antrosios programos pagrindinė veikla – bendravimas su piligrimais ir jų priėmimas. Priimant piligrimus labai svarbu yra šiltas bendravimas, įsitraukimas. Šiluvos piligrimų centre nestinga ir buitinių darbų. Savanoriaujant čia, kaip ir bet kuriame kitame festivalyje ar renginyje, dažnai reikia kažką atnešti, paduoti, pastovėti, pernešti, pakabinti plakatus ir t.t. Šie darbai, nors ir nesusiję su dvasingumu, yra labai svarbūs, kad šventovė galėtų vykdyti savo veiklą", – pasakojo pašnekovė.

Lyg ambasadoriai

Savanoriai Šiluvoje yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu ir įvairia edukacine medžiaga, kad galėtų geriau pažinti aplinką bei skleisti apie ją žinią.

"Savanorystės metu yra suteikiama mokymų medžiaga, savanoriai yra ruošiami tapti bažnytinės kultūros mediatoriais. Buvę savanoriai Šiluvoje gyveno 2–3 savaites, o jų misija buvo išmokti papasakoti apie Šiluvos šventovės sakralinius objektus, mokėti juos pristatyti lankytojams. Paraleliai kiekvienas savanoris turėjo savo užduotis, pavyzdžiui, buvusios savanorės giedojo. Jos giedojo ne tik šv.Mišių metu, bet prisijungė ir prie kitų mūsų projektų, tokių kaip Bažnyčių naktys. Buvo savanorė, kuri užsiimdavo paprastesniais darbais – maketavo, tvarkė, surinkdavo priemones. Tokia pagalba labai pravertė, nes Šiluvos šventovė yra didelė teritorija su gausybe objektų, o darbuotojų nelabai daug. Taigi, padėdamas šventovei kiekvienas savanoris tampu savotišku jos ambasadoriumi", – apie savanorystės ypatumus pasakojo S.Čižaitė-Rudokienė.

Atrasti save

2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų – katalikai. Jaunimas dažnai sako, esą minimaliai religingi arba nereligingi visai.

Pasak Šiluvos istorijos muziejaus muziejininkės Rūtos Giniūnaitės, religingumas nėra svarbiausias aspektas, norint savanoriauti Šiluvos šventovėje. "Šiluva yra atvira visiems, mes tikrai neturime jokių diskriminuojančių reikalavimų – nereikalaujame priimti Pirmąją Komuniją ar krikštą, tad savanoriauti gali visi asmenys", – teigė pašnekovė.

Ją papildo kolegė S.Čižaitė-Rudokienė: "Kviesdami savanoriauti kreipiamės į tą jaunimą, kuris galėtų tai daryti ilgesnį laiką. Tai užtikrina, kad savanoris galės skirti pakankamai laiko ir edukacijai, ir sau. Yra daug jaunų žmonių, kurie dar neapsisprendę, ką nori savo gyvenime veikti, tad laikas, praleistas savanoriaujant, gali būti labai palankus atsakyti į savo vidinius klausimus. Žinoma, yra žmonių, kurie nenori ir negali tiek laiko praleisti savanoriaudami. Šiuo atveju jie gali prisidėti organizuojant renginius, projektus. Mūsų veikloje yra reikalingi įvairių sričių žmonės, visiems randame veiklos. Svarbu, kad savanoris žinotų, kaip jis gali prisidėti prie mūsų darbų, padėti šventovei. Ši savanorystė – kaip ir piligrimystė: iš Santjago de Kompostelos į dvasinę kelionę išeina toli gražu ne vien tik giliai tikintys katalikai", – pastebėjo ji.

Įvairi veikla

Mėnuo Šiluvos šventovėje – ganėtinai ilgas laikas, tačiau savanoriams jis neprailgsta. "Šiluvoje dažnai vyksta įvairūs susitikimai su įdomiais žmonėmis, atvyksta ir svečių iš užsienio. Savanoriai turi galimybę su jais bendrauti, diskutuoti, dirbti. Savanoriai taip pat dalyvauja visose vykdomose ekskursijose. Manau, kad patraukliausias savanorystės Šiluvoje aspektas – nuostabi vieta ir šventovę supanti aplinka. Čia labai ramu, bet tai nėra tiesiog bažnytkaimis. Šiluvos miestelis pripildytas architektūrinių šedevrų, čia savanoriai susipažįsta su vėlyvojo baroko bazilika, Apsireiškimo koplyčia, taip pat ir su bažnyčioje esančiomis skulptūromis bei paveikslais. Dėl šios priežasties manau, kad Vytauto Didžiojo universiteto menotyrininkai ir kūrybinės industrijos specialistai Šiluvoje tikrai rastų sau aktualios veiklos", – teigė S.Čižaitė-Rudokienė.

Pasak R.Giniūnaitės, savanoriai Šiluvoje gali tikėtis projektų, aprėpiančių įvairias temas.

"Jaunimo savanorystė yra labiausiai susijusi su kultūrine ir edukacine veikla, šios programos dalyviai veda ekskursijas, kurios iš esmės dėl pateikimo būdo tampa evangelizacija. Viena iš jaunųjų savanorių užduočių – gyvu santykiu supažindinti žmones su šventovės prasme, kultūriniu paveldu ir dvasine istorija. Visų šią vasarą dalyvavusių savanorių pagrindinė misija buvo komunikuoti su žmonėmis, kurie atvyko į piligrimų centrą, Apsireiškimo koplyčią, baziliką", – sakė muziejininkė.

Noras pažinti

Nors savanoriauti gali visi, piligrimų centro atstovės teigė, kad labiausiai laukia smalsių ir atsakingų žmonių.

"Manau, kad savanorystei labai svarbios savybės yra savarankiškumas ir norėjimas pažinti, nes žmogus turi domėtis, skaityti. Svarbu yra ir norėti išbandyti kažką naujo, peržengti savo komforto zonos ribas. Be abejo, labai vertiname atvirą širdį, protą ir geranoriškumą. Taip pat tikimės, kad savanoriai bus komunikabilūs arba pasiryžę savyje komunikabilumą atrasti. Bendravimas su žmonėmis mums yra labai reikalingas, nes čia atvyksta įvairių skirtingo išsilavinimo, kultūros ir tautybės žmonių – vieni jų tikintys, kiti ne. Visus juos turime priimti. Jie visi ieško, o mes juos visus turime palydėti", – svarbiausias savybes savanorystėje vardijo S.Čižaitė-Rudokienė.

Visus susidomėjusius savanorystės galimybėmis Šiluvos šventovėje kviečiame kreiptis e.paštu komunikacija@siluva.lt.


Šiame straipsnyje: Šiluvasavanoriaisavanoriavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių