Sustabdė tilto remontą: bijo galimos nelaimės

Šilainiuose esančią estakadą pradėję remontuoti specialistai sustabdė darbus. Anot jų, statinio būklė tokia prasta, kad remontas viską gali tik pabloginti ir sukelti nelaimę.

Atskleidė statinio būklę

Vadinamoji Sargėnų sankryžos estakada pastatyta 1993 m., remontas atliktas 2005 m.

Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija parengtose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginėse gairėse Sargėnų sankryžos estakados remontas numatytas šių metų pradžioje ir darbams atlikti skirta trylika mėnesių.

Problemos: strateginio transporto mazgo būklė specialistus verčia nerimauti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tačiau, kaip aiškėja, darbai gali užtrukti, nes estakadą pradėjusios remontuoti bendrovės „Autokausta“ specialistai spaudžia stabdį: atlikę parengiamuosius darbus jie pamatė, kad statinio būklė tokia prasta, kad jam reikia ne remonto, bet rimtesnių darbų – rekonstrukcijos.

Deja, atlikus esamų konstrukcijų ardymo darbus, pamatėme sulūžusias estakados perdangos sijas.

Bijo nelaimės

„Autokaustos“ atstovai „Kauno dieną“ informavo, kad darbus objekte pradėjo vadovaudamiesi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pateikto techninio darbo projekto sprendiniais.

„Deja, atlikę esamų konstrukcijų ardymo darbus, pamatėme sulūžusias estakados perdangos sijas. Nuvalius estakados laikančiąsias atramas (kolonas), pastebėjome, kad betonas nuo druskos poveikio yra ištrupėjęs ir praradęs sukibimą su armatūra, o armatūra – surūdijusi“, – vardijo „Autokaustos“ atstovas.

Kilus abejonių dėl statinio saugumo, „Autokausta“ savo iniciatyva nusprendė kreiptis į ekspertus.

Sistema: estakados konstrukcijų visumoje negali būti pažeistų vietų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kadangi objektas pagal rangos sutartį yra perduotas mūsų atsakomybei ir, nutikus nelaimei, atsakomybė už tai tektų ir mums, kreipėmės į statinių ekspertizę atliekančią įmonę „Ekspertika“ dėl esamos statinio būklės įvertinimo“, – informavo specialistai.

Dėl sprendimo neabejoja

Apžiūrą atlikę ir faktinę estakados būklę įvertinę specialistai konstatavo, kad statinys turi avarinės būklės požymių, o užsakovo (LAKD) pateiktame projekte numatytas statinio remonto būdas netinkamas.

„Gavę ekspertų išvadas nedelsdami sustabdėme darbus objekte, o apie esamą situaciją informavome Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Tikimės, kad minėtos institucijos, suprasdamos, kokie galėtų būti šio statinio avarijos padariniai, operatyviai ir objektyviai atliks situacijos vertinimą ir imsis reikiamų priemonių“, – vylėsi specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Autokaustos“ gamybinė bazė yra įsikūrusi kelių kilometrų atstumu nuo šios estakados.

„Patys labai gerai žinome, koks automobilių eismo intensyvumas yra šiame transporto mazge. Buvome pasiryžę estakados remonto darbus užbaigti anksčiau sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, deja akivaizdu, kad esama estakados būklė yra žymiai prastesnė, nei tai įvertinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktame projekte. Tiek mūsų, tiek ekspertų vertinimu, projekto sprendiniai turėtų būti pakeisti, – pabrėžė „Autokaustos“ specialistas.

Mastai: dideli ir nenutrūkstantys automobilių srautai paspartino estakados susidėvėjimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Papildomas patikrinimas

LAKD atstovė Eglė Nemanytė „Kauno dieną“ informavo, kad estakados remonto vertė – 2,12 mln. eurų. Pagal sutartį darbai turi būti atlikti iki 2023 m. gruodžio 30 d.

– Kodėl buvo nuspręsta atlikti estakados remontą? – „Kauno diena“ paklausė LAKD atstovės

– 2020 m. atlikus estakados apžiūrą ir įvertinus jos būklę, buvo priimtas sprendimas atlikti statinio kapitalinį remontą, kurio metu numatoma pakeisti paklotą ir suremontuoti laikančiąsias konstrukcijas. Po projektavimo darbų pirkimo buvo organizuotas rangos darbų viešasis pirkimas ir sudaryta sutartis.

– Pagrįskite, dėl kokių priežasčių LAKD atmeta rangovų argumentus, kad tiltui reikia ne remonto, bet rekonstrukcijos?

Šiuo metu LAKD, gavusi informacijos iš rangovo, papildomai vertina esamą situaciją, siekdama nustatyti, ar kapitalinio remonto sprendiniai, atsižvelgiant į įvertintą statinio būklę, yra pakankami.

– Kelių direkcija oficialiai iš rangovo tokio prašymo negavo. Pagal galiojantį reglamentą kapitalinis remontas vykdomas tuomet, kai reikia pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų. Šiuo kapitaliniu remontu LAKD numatoma pakeisti paklotą ir suremontuoti laikančiąsias konstrukcijas, o statinio išoriniai matmenys liks tokie patys.

– Ar LAKD planuoja atlikti (kaip mano esant būtina rangovai) estakados būklės ekspertizę?

– Šiuo metu LAKD, gavusi informacijos iš rangovo, papildomai vertina esamą situaciją, siekdama nustatyti, ar kapitalinio remonto sprendiniai, atsižvelgiant į įvertintą statinio būklę, yra pakankami. LAKD kreipėsi į projektuotojus, kad jie atliktų laikomosios gebos skaičiavimus, kurie reikalingi tinkamai įvertinti statinio būklę.

Pasipylė incidentų

Tiltų būkle Lietuvoje susirūpinta po daugybės incidentų, atskleidusių, kad šie statiniai yra gerokai susidėvėję ir reikalauja skubaus remonto.

„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuoti ir statyti apie 1960–1980 m. Tada buvo neįmanoma nuspėti, kad ateityje tiltams teks visiškai kitokios apkrovos. Jos padidėjo ne dvigubai ar trigubai, bet gerokai daugiau. Tad visiškai suprantama, kodėl tiltai neatlaiko“, – „Kauno dienai“ yra sakęs sovietmečiu veikusios įstaigos „Kelprojektas“ Tiltų skyriaus projektų vadovas Juozas Plavinskas.

Anot specialistų, kone visus sovietmečiu statytus tiltus reikėtų perstatyti, bet greitai to nepadarysi, todėl būtina ypač atidžiai stebėti statinių būklę.

Susisiekimo ministerija skelbia apie pastaraisiais metais sparčiai atliekamus tiltų ir viadukų remontus.

Kriterijus: atramų patikimumas privalo nekelti jokių abejonių net ir priekabiausiems ekspertams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Per 2022 m. jau sutvarkyti 25 tiltai ir viadukai, esantys valstybinės reikšmės kelių tinkle. Jiems sutvarkyti skirta apie 23 mln. eurų. 2023 m. planuojama sutvarkyti dar 27 statinių (planuojama bendra vertė apie 50 mln. eurų), o 2024 m. – 35 vnt. (planuojama bendra vertė apie 72 mln. eurų) tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle.

Planuojama, kad iki 2035 m. šalyje neliks prastos būklės tiltų ir viadukų. Toks tikslas nustatytas Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija parengtose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. Strateginėse gairėse“, – rašoma pranešime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
Griūna ir be karo.

Istorijos mokytoja

Istorijos mokytoja portretas
Statė tai žlungančio rublio laikais , tarybinio mąstymo vagiantys jauni darbininkai , dažnokai ir pusgirčiai . Broko daug , todėl ir tiltus , ir kiaurus daugiabučius , ir kiauras mokyklas reikia renovuoti. Plius , aikštelių vadovai , didesni vadai iškombinavo daug cemento savo reikmėms .Pavyzdžiui , uošvių namo statybai. Vietoj bronzinių ventilių įsukdavo greit rūdijančius . Vietoj cinkuotų storasienių vamzdžių-----daug prastesnius ...... Dažnai kokią brigadą ''komandiruodavo'' į savo sodo super namelio statybą . Už vidutinę algą , prirašydavo važinėjimo priedą , komandiruotpinigius , maistpinigius . Viską puikiai atsimenu .Viską stebėjau giminėje ir kaimynystėje ...Dabar tie darbuotojai pasiilgsta savo sąnarių miklumo , neoficialių pinigų pluoštų , gerų senų laikų .

desovietizacija pravesim

desovietizacija pravesim portretas
a likusi dalis bauduvos po PSD vezdu ir elektriku aferistu nasta pati sugrius.... ko noret...30 m diena is dienos gerove.... pilieti buk budrus ...kamera radaras ir mentaas trikojis zodziu......kekvienam zingsnije gerove tave tyko ...
VISI KOMENTARAI 30

Galerijos

Daugiau straipsnių