Kodėl neužkliuvo anksčiau?

Kilusius ginčus dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos „Kauno diena“ paprašė pakomentuoti miesto merą Visvaldą Matijošaitį.

– Apie tai, kad teks lyginti Vilniaus gatvėje esančius akmenis, kalbėta turbūt keletą metų. Jūsų nuomone, kodėl triukšmas kilo tik tada, kai prasidėjo gatvės remontas?

– Gal mažai kas tikėjo, kad miestas imsis šio projekto ir jį įgyvendins. O kai realiai pradėjome darbus, matyt, blaivų protą užtemdė kažkieno asmeninės ambicijos. Kaune dar esama tokių, kuriems vykstantys pokyčiai sukelia alerginę reakciją.

Reikia žiūrėti tiesai į akis: Vilniaus gatvė jau seniai buvo tapusi pajuokos objektu ir iki šiol niekas tos problemos nesprendė. Tokio grožio Senamiesčio pėsčiųjų zona kėlė realų pavojų žmonėms – žengęs žingsnį galėjai išsisukti koją.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Kaip vertinate, kad Kultūros paveldo departamentui (KPD) skundą parašė buvęs Kauno meras, o dabar Seimo narys Andrius Kupčinskas?

– Viskas tuo ir pasakyta. Man jau seniai buvo aišku, iš kur visas šis triukšmas ir bandymai trukdyti atnaujinti Vilniaus gatvę. Dabar tai aiškiai žinos ir visi kauniečiai.

Užuot padaręs ką nors naudingo kauniečiams, net ir būdamas Seime, jis imasi pigių intrigėlių. Turbūt šitaip bando priminti miestui apie save, o galėtų verčiau ne skundais, bet apčiuopiamais darbais ką nors nuveikti. Gaila KPD atstovų, kurie čia paversti situacijos įkaitais ir turi nepaisyti  neįgaliųjų bei daugumos kauniečių nuomonės.

Rengti cirką, erzinti kauniečius tikriausiai yra lengviau, negu ieškoti kompromisų, kurie pasitarnautų žmonėms.

Pasikeitusi nuomonė

– Ar jūsų nestebina Kauno paveldosaugininkų elgesys? Iš pradžių pritarę projektui, vėliau, kilus šurmuliui Vilniuje, jie staiga pakeitė nuomonę.

– Turbūt jau niekas čia negali nustebinti. Kai prieš mėnesį paskelbėme gyventojų apklausą ir pakvietėme apžiūrėti kaip pavyzdį nulyginto akmens grindinio fragmentą greta Rotušės aikštės, paveldosaugininkai nepasivargino atvykti jo apžiūrėti, įvertinti, o po trijų savaičių patys surengė kažkokią absurdišką apklausą su tendencingais klausimais. Rengti cirką, erzinti kauniečius tikriausiai yra lengviau, negu ieškoti kompromisų, kurie pasitarnautų žmonėms.

V.Matijošaičio teigimu, Vilniaus gatvė turi būti prieinama ir tinkama visiems. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Vis dėlto tikiu, kad paveldosaugininkai yra savo srities profesionalai ir geri specialistai, su kuriais rasime kompromisą. Aklas principų rodymas čia neduos nieko gero nė vienai pusei. Nemanau, kad jie pasiduos pigioms provokacijoms ir toliau bandys provokuoti kitus. Blaivus protas čia turi imti viršų, kad ir koks būtų daromas spaudimas iš aukščiau.

– Teisminiai ginčai gali užsitęsti. Kokias matote išeitis iš susidariusios situacijos, kad pagrindinė Senamiesčio gatvė neliktų be dangos?

– Mačiau vežimėlyje sėdinčios moters ašaras, kai ji pasakojo jau seniai nebuvusi Vilniaus gatvėje, nes į ją tiesiog negalėdavo patekti. Girdime, ką sako žmonės, turintys negalią žmonės, kiti kauniečiai. Jų nuomonė čia labai svarbi.

Tai patvirtina ir apklausa savivaldybės svetainėje: iš daugiau kaip 7 tūkst. balsavusių žmonių du trečdaliai pritaria būtent tam, kad gatvėje būtų nulygintas autentiškas akmens grindinys. Akmuo – vienas ir tas pats, istorinis, ne supjaustytas trinkelėmis, kaip bandoma meluoti, o tiesiog nulygintas ir patogus kiekvienam. Svarbiausia, kad neįgaliesiems tokia danga būtų tinkama, todėl dabar yra garbės reikalas patenkinti šių žmonių poreikius.

Darysime viską, kad Vilniaus gatvė būtų prieinama ir tinkama visiems. Tikiu, kad be dangos ji vis tiek neliks. Kaunas neišradinėja dviračio – analogiškų sprendimų esama daugelyje Vakarų Europos, Skandinavijos senamiesčių. Kažkada Vilniaus gatvėje išvis nebuvo akmenų, paskui buvo rieduliai, tačiau į tuos laikus juk nebegrįšime – dabar čia neberieda arklių traukiami vežimai, o vaikšto žmonės.

– Neįgaliųjų atstovai išsakė aiškią savo nuomonę, kad akmenys turi būti lyginami, tačiau viešojoje erdvėje sulaukė net savotiškų patyčių, kad jie gali savo vežimėliais važinėti Laisvės alėja, o Senamiestyje būtina išsaugoti paveldą. Bet juk Kaunas turbūt turėtų būti patogus miestas visiems? Kaip vertinate tokias replikas neįgaliųjų atžvilgiu?

– Kartais pajuokauju, kad Kaune dar išlikusi viduramžių tvarka – turime savo karalių mieste, kuris nori, kad viskas būtų tik pagal jį. Bet miestas yra ne vieno žmogaus nuosavybė – jame turi būti gera visiems. Žinau, kad tas karalius, diskutuodamas apie Senamiesčio akmenų grindinį, vienam ratukuose sėdinčiam žmogui į akis išrėžė, jog miške neįgaliesiems su vežimėliais specialūs takai netiesiami, tai nėra ko norėti ir Senamiestyje lygių akmenų. Apie tokio įžūlaus asmens moralę neturiu jokių komentarų. Gerai, kad taip manančiųjų yra vienetai. Vadinasi, dauguma kauniečių yra supratingi ir suvokia, ką reiškia negalia.

Esu įsitikinęs, kad negalime skirstyti žmonių ir visi turi judėti patogiai bet kurioje miesto vietoje. Laikai, kai neįgalieji buvo nematomi ir gyveno  tarp keturių namų sienų – jau sena praeitis, kuri visiškai nedera šiuolaikiškame Kaune.

Gyvensime tarp apkasų?

KPD dar spalį surašė darbų stabdymo aktą, tačiau savivaldybė tai apskundė  teismui. Dabar teismas bandys aiškintis, ar darbai vis dėlto vyksta pagal suderintus dokumentus ir grindinys gali būti lyginamas.

Kol kas neaišku, ar tokie teisminiai žaidimai visiškai nesustabdys projekto. Kyla rizika, kad Vilniaus gatvės rekonstrukcija nebus baigta iki kitų metų vasaros ir Europos kultūros sostine tituluojamas Kaunas svečius pasitiks stebindamas apkasais. Miesto atstovai viliasi, kad taip nenutiks.

„Turime visus suderintus dokumentus ir veikiame taip, kaip numato teisės aktai. Šiuo metu dėl akmenų vyksta teisinis ginčas. Laikomės nuomonės, kad Vilniaus gatvė turi būti pritaikyta visiems miestiečiams, tarp jų – ir neįgaliesiems bei šeimoms su vaikų vežimėliais. Dabar darbai Vilniaus gatvėje iš tiesų vyksta intensyviai. Ir toliau laikomės plano kapitalinį remontą užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė  Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Prieš keletą savaičių Kauno miesto savivaldybės atstovai Rotušės aikštėje pastatė specialų stendą ir sudėjo nulygintus akmenis.

„Mus kaltino, kad mes iš akmenų darome trinkeles, tad šiuo pavyzdžiu norėjome parodyti, kaip realiai toks sprendinys atrodo“, – teigė A.Pakalniškis.

Savivaldybės interneto puslapyje kauniečiai gali rasti apklausą ir išsakyti savo nuomonę apie planus nulyginti Vilniaus gatvės grindinio akmenis.

Kai kurios Vilniaus gatvės atkarpos jau atvertos pėstiesiems. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Akmenys saugomi

Pasak A.Pakalniškio, stebina dabar kilęs ažiotažas ir paveldosaugininkų žarstomi priekaištai.

„Paveldo specialistams dar prieš keletą metų buvome pateikę pavyzdžių, tik jie buvo mažesnio formato, ir jie buvo palaiminti, buvo gauti visi reikalingi leidimai. Dabar, pasigirdus kelių asmenų nuomonei, paveldosaugininkams staiga kilo abejonių. Rekonstrukcijos projektas buvo derinamas kaip visuma. Visiems tvarkybos projekto sprendiniams buvo pritarta. Viename iš sprendinių ir buvo nurodymas lyginti akmenis“, – A.Pakalniškį stebina KPD sprendimas kreiptis į teismą ir stabdyti darbus.

„Bendravome su Danijos architektais, jie mums parinko pavyzdžių iš savo šalies, siuntė nuotraukas, kaip atrodo pas juos. Žiūrėjome kituose miestuose, kur senose nuotraukose matyti nelygaus akmens danga, o dabar – lygi, panašaus tipo, kaip mes norime padaryti. Dviračio mes tikrai neišradinėjome, pasitikrinome, ką kitos šalys jau yra padariusios nes pritaikyti erdves yra šių dienų neišvengiamybė“, – pridūrė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

O kur dabar Vilniaus gatvės akmenys? A.Pakalniškio teigimu, jie saugomi specialioje aikštelėje ir kol kas nelyginami.

Technologinės savybės

Vilniaus gatvę rekonstruojančios bendrovės „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno teigimu, jei projekte nebūtų buvusi numatyta galimybė lyginti akmenis, vargu ar jie iš viso būtų dalyvavę konkurse ir apsiėmę tvarkyti pagrindinę Senamiesčio arteriją.

„Sudėjus senuosius akmenis neįmanoma užtikrinti, kad grindinys tarnaus 20 ar 30 metų, nes po metų vėl reikėtų tvarkyti. Taip yra dėl to, kad tašyto akmens forma smailėja į apačią ir, kai gruntas šąla, viskas plečiasi ir akmenys pradeda judėti. Be to, tokie akmenys nepritaikyti prie šiuolaikinių apkrovų. Jei grindiniu važiuoja automobilis, taip pat vienas akmuo įdumba, kitas – iškyla, ir danga niekada nebus lygi“, – aiškino J.Kriaučiūnas.

Pasak jo, nulyginus akmens apačią iki storesnio sluoksnio, galima užtikrinti, kad akmuo bus stabilus ir atlaikys didesnes apkrovas bei bus ilgaamžis.

Nulygintų akmenų grindinio idėją palaiko ir judėjimo negalią turintys asmenys, kuriems ypač sudėtinga judėti nelygiu tašytų akmenų grindiniu. Kai kurie jų prisipažino, kad jau daugelį metų nevažiavo Vilniaus gatve, nes fiziškai tai padaryti labai sunku, todėl viliasi, jog po rekonstrukcijos bus gatvė pritaikyta ir jiems bus patogu ja judėti.

„Akivaizdu, kad nugludinti akmenys yra tinkamas sprendimas. Labai viliuosi, kad taip ir bus padaryta. Tikiu ir viliuosi, kad sveikas protas nugalės ir bus paisoma visų interesų“, – savo nuomonę išsakė neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Audrius Kalvėnas.

Kaune dar esama tokių, kuriems vykstantys pokyčiai sukelia alerginę reakciją.

Atvertos erdvės

Rekonstruojamoje Vilniaus gatvėje jau nuardyta nemažai statybvietę juosusių tvorų. Tiesa, atvertose vietose dar nėra įprastos akmens  dangos. Miestas kol kas neplanuoja ir laikinų medinių ar kitokių medžiagų takelių, tad po lietaus gali tekti eiti per purvą.

„Kad pėstiesiems būtų kuo patogiau vaikščioti, atvertose atkarpose suslėgta žvyro, skaldos danga. Ji per visą gatvės plotą, tad takas išties platus“, – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Vasarą prasidėjus intensyviems Vilniaus gatvės tvarkymo darbams, čia pasidarbavo ne viena komanda. Vieni rūpinosi dangos nuėmimu, kiti – požeminėmis komunikacijomis. Dirbo ir archeologai.

„830 m ilgio Vilniaus gatvė tvarkoma iš pagrindų – keičiami nusidėvėję centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklai. Bus tvarkomas apšvietimas ir dėmesio stokojęs grindinys. Darbus prižiūrintiems archeologams buvo sudarytos visos sąlygos detaliai ištirti radinius“, – pasakojo A.Pakalniškis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Paveldo specialistų nuomonės skirtingos

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras „Kauno dienai“ aiškino, kad sustabdyti tik tie darbai, kurie susiję su grindiniu.

„KPD nurodė sustabdyti tik akmenų pjaustymą; šie darbai dar nė nebuvo prasidėję. Paprašėme, kad būtų suderintas tvarkybos projektas, susijęs su grindinio klojimu. Visų kitų darbų leista nestabdyti. Darbus, susijusius su grindinio akmenų pjaustymu, sustabdėme dėl to, kad akmenys yra Senamiesčio vertingoji savybė. Manome, kad tokių tašytų akmenų nėra daug ir jų kasmet mažėja. Tie rankų darbo tašyti akmenys buvo vežami iš visos Lietuvos, tad tai savotiškas reliktas. Departamentas nesutinka ir nesutiks, kad iš tų akmenų būtų padarytos trinkelės“, – aiškino V.Bezaras.

Jis nurodė, kad KPD leido pradėti Vilniaus gatvės rekonstrukciją, nes pradžioje nebuvo numatyta pjaustyti grindinio, o tik vėliau savivaldybė esą pateikė tokį projektą.

„Atskiru raštu buvo padarytas prierašas, kad grindinio klausimus reikės spręsti atskiru darbo projektu ir pateikti derinti su KPD. Gavus iš Kauno miesto savivaldybės atsakymą, kad jie projekto netaisys, buvo surašytas privalomas nurodymas rangovams, kad akmenys negali būti pjaustomi“, – dėstė V.Bezaras.

KPD direktorius tikino, kad pirminiame Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekte buvo numatyta, kad bus išrinkti lygiausi akmenys ir gražiai sudėlioti gatvės viduryje. Tokių akmenų, kurių nereikia papildomai apdirbti, esą yra apie 25 proc. Tiek jų esą turėtų užtekti kelių metrų pločio lygiam takui pakloti. Tada šonuose liktų ne tokie lygūs, kampuotesni akmenys.

„Mes apie tuos akmenis jau apie dvejus metus kalbame. Paskutinis pokalbis su miesto savivaldybe įvyko gegužės pabaigoje. Buvome apsitarę, kad tuos lygius akmenis būtų galima išrinkti ir sudėti į atskirą juostą. Tada ten galėtų važiuoti ir mamos su vaikų vežimėliais, ir neįgalieji. Jei trūktų akmenų, galima būtų dalį pašlifuoti, bet tikrai nereikėtų pjaustyti visų. Bet dabar norima nupjauti visų akmenų viršų ir apačią, paliekant tik 12 cm iš 20 cm. Tai jau iš tiesų būtų tos vertingosios savybės sunaikinimas“, – teigė KPD direktorius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pastebėjo, kad įstatymai numato galimybę kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes pritaikyti visuomenės poreikiams, atliekant minimalias korekcijas.

„Dėl tokio grindinio apdirbimo mes nė nediskutuotume, jeigu Vilniaus gatvės akmenys būtų išties autentiškas viduramžių palikimas. Tačiau tiesa tokia, kad iki pat XIX a. pabaigos Vilniaus gatvė nebuvo grįsta, o dabartinį vaizdą įgavo tik sovietmečiu, 1985 m. surinkus kitose miesto vietose išardytų tarpukario grindinių akmenis ir suvežus juos čia.

Reikia pripažinti, kad Senamiestyje apskritai daugelis mums įprastų elementų neautentiški, bet sukurti sovietmečiu pagal tuomečių architektų ir restauratorių išmonę. Šių dalykų paveldosauginė vertė yra visuomenės susitarimo reikalas, todėl galima diskutuoti. Manau, kad dabar siūlomas kompromisinis sprendimas yra priimtinas. Išlaikoma autentiška materija (iš tarpukario, bet vis dėlto turinti istorinę vertę) šiek tiek apdirbama, kad tarnautų funkcionaliau“, – teigė S.Rimas.