Dėjosi psichikos ligoniais

Kaip jau rašyta, toks sprendimas buvo priimtas po nukentėjusiosios, kuri, būdama penkiolikos, pagimdė nuo šeštą dešimtį jau beveik įpusėjusio kaltinamojo jos išžaginimu vaiką, parodymų Kauno apylinkės teisme. Jų metu paaiškėjus naujoms detalėms, prokuroras perkvalifikavo garliaviškiui Arūnui Krivinskui pareikštą kaltinimą dėl nepilnametės išžaginimo į dar sunkesnį – mažametės išžaginimą, už ką jau gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Ir tokius nusikaltimus jau nagrinėja ne apylinkių, o apygardų teismai.

Nukentėjusioji tada teisme prabilo apie tai, kad A.Krivinskas naudojosi ja seksualiai jau nuo trylikos metų. Ir tai būdavo kartais ir ne po kartą per mėnesį.

Kartu su A.Krivinsku šios bylos teisiamųjų suole atsidūrė ir jo aštuntą dešimtį įpusėjusi motina Elena Krivinskienė. Ši kaltinama darius poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus. Toks pats kaltinimas yra pateiktas ir jos sūnui.

Arūnas Krivinskas ir Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ši byla buvo įstrigusi Kauno apylinkės teisme nuo 2019-ųjų rugsėjo. Ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl teisiamųjų bandymų tapti ligoniais. Pavyzdžiui, kaltinamajam išžaginimu kartu su savo advokatu, skirtu jam valstybės, buvo pavykę pasiekti, kad jam būtų skirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau psichiatrų verdiktas nuo tolesnio teismo proceso jo neišgelbėjo.

Bandė tapti nepakaltinama ir A.Krivinsko motina. Tačiau šiai, iškvietus psichiatrą ekspertą į teismo posėdį – kad susipažintų su jos pateiktais medicinos dokumentais, tokia ekspertizė net nebuvo skirta.

Sunkios įtariamojo paieškos

Sunkiai sekėsi Kauno teisėsaugininkams tirti ir nusikaltimus, kuriais kaltinami šie garliaviškiai.

Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į juos pagalbos kreipėsi penkiolikmetės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia. Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad penkiolikmetė – jau keli mėnesiai nėščia. Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

Šios istorijos finalo penkiolikmetės mama nesulaukė. Kaip ir anūko, kurio dokumentuose nėra tėvo duomenų, gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs velionės sugyventinis A. Krivinskas. Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti. Bet vėliau prisipažino turėjęs su penkiolikmete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

Prašo penkiaženklio atlygio

Iš pradžių A. Krivinskui buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti ir pačią paauglę. Ši atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kai mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie šio poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tai įvyko kitame pakaunės miestelyje – ne Garliavoje, kuriame A.Krivinskas tuo metu gyveno.

Minėti nukentėjusiosios parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir sulaukusi šio motinos skambučių telefonu. Dėl to E. Krivinskienė ir teisiama kartu su sūnumi, kuris, be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo, dar kaltinamas ir jos tvirkinimu nei nesunkiu mažametės sveikatos sutrikdymu.

Jau pilnametystės sulaukusi nukentėjusioji, kuriai auginti vaiką padeda valstybė, yra pareiškusi šio tėvui bei jo motinai ieškinį. Ji prašo priteisti iš žagintojo 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, o iš jo mamos – 5 tūkst. eurų. Be to, ji yra padavusi A.Krivinską, kurio tėvystė nustatyta jau minėtu DNR tyrimu, į teismą dėl to, kad šis nemoka savo vaikui alimentų.

Sprendimas – birželį

Savo kaltės nepripažįstantys A. ir E. Krivinskai teismo sprendimo laukia laisvėje, nes nė vienas iš jų iki šios šokiruojančios istorijos į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.

Tokios pačios pozicijos jie buvo ir stoję prieš teismą. Labiau nei jo motina nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų slapstęsis A.Krivinskas ir toliau tikino, kad turėti lytiniai santykiai su nukentėjusiąja nebuvo prievartiniai. O jo motina, kuriai už poveikį nukentėjusiajai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, teigė, kad neprisimena pokalbio su ja telefonu, kurį užfiksavo tuo metu šių klausęsi teisėsaugininkai. Ir tikino, kad nieko pas ją neprašė, kaip ir neketino jos paveikti.

Arūnas Krivinskas ir Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šiandien šioje už uždarų durų nagrinėjamoje neeilinėje byloje, įstrigusioje teismuose jau daugiau kaip pustrečių metų, pagaliau įvyko baigiamosios kalbos. Prokuroras pasiūlė A.Krivinskui devynerių metų laisvės atėmimą, o E.Krivinskienei – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant tiek laiko bendrauti su nukentėjusiąja bei įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

A.Krivinskas, kurį prokuroro pasiūlyta bausmė aiškiai sutrikdė, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, tikino, kad labai gailisi dėl savo poelgių ir prašė teismo jo už tai „smarkiai“ nebausti.

E.Krivinskienė per paskutinį žodį pakartojo, kad nepadarė nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama, o jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašė švelnesnės bausmės. Labiausiai jai nepatiko prokuroro siūlymas dėl įpareigojimo dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Esą, ką tokiame amžiuje, kaip jos, dar galima pakeisti.

Kauno apygardos teismas savo sprendimą planuoja skelbti birželį - po Tarptautinės vaikų gynimo dienos.