Generalinis lūžis

2019 m. pradžioje Kauno apygardos prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnais pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo, šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais. Įvairiose Vilniaus vietose, taip pat bendrovės „Linoko“ vadovo Alvydo Staknio namuose atliktos kratos. Per jas paimta didelės vertės A.Stakniui ir jo verslo partnerei – tauriųjų metalų prekyba užsiimančiai įmonei – priklausančių prekių, kurių bendra vertė siekia 2,5 mln. eurų.

A.Staknio namuose rasta ir paimta grynųjų pinigų – apie 1 mln. eurų. Šis milijonas dar labiau išgarsino tyrimą. Praėjus maždaug dviem savaitėm po kratų ir A.Staknio sulaikymo, viešumą pasiekė dar viena žinia – esą jis FNTT pareigūnams pasiūlė pasidalyti rastus pinigus  – daugiau kaip 1 mln. eurų. Byla akimirksniu gavo didžiausio kyšio Lietuvoje pavadinimą ir nukeliavo į teismą. Iš pradžių teigta, kad FNTT Kauno pareigūnams pasiūlytas rekordinis 1 mln. eurų kyšis, kol galiausiai antrosios instancijos teisme jis sumažėjo iki 100 eurų.

„Tyrimo pradžia buvo plačiai išreklamuota, matyt tikintis, kad visuomenė jau iš anksto nuteis, pasmerks bylos įtariamuosius, o patys prokurorai išliks ramūs ir neliečiami. Tačiau taip neatsitiko“,  – pastebėjo verslininko advokatas Tomas Meidus.

Verslininkas A.Staknys skundais prisibeldė į Generalinės prokuratūros duris. „Oficialiai deklaruojami tyrimo tikslai yra formalūs, o tyrimas iš tiesų yra nukreiptas į paimtų per kratą ir iš dalies neteisėtai laikomų mano piniginių lėšų, man ir verslo partneriams priklausančių teisėtų prekių neteisėtą nusavinimą“, – tokius savo pastebėjimus generalinei prokurorei nurodė ir pagrindė A.Staknys.

Pozicija: A.Staknys stebisi išankstine teisėsaugos nuostata, kai, 2019-aisiais pristatydami tyrimą, pareiškė, kad grynaisiais per kratas paimtas milijonas atsidurs valstybės biudžete. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Įtariamojo statusą nuo tyrimo pradžios turintis verslininkas išsakė abejones tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimais, apie per kratą paimtus, o vėliau pačių tyrėjų pradangintus dokumentus, apie tai, kad, paimant kitus dokumentus ir pareigūnų vadinamą „milijoninės vertės metalo laužą“, niekas smulkiai neaprašinėjo, neprotokolavo. Verslininkas piktinosi ir tuo, kad per trejus ikiteisminio tyrimo metus jam praktiškai nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga. Po šio kreipimosi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę buvo pradėtas vidinis patikrinimas.

„Susipažinusi su vidinio patikrinimo išvadomis generalinė prokurorė pradėjo tarnybinį patikrinimą, kurį pavedė atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui ir pavedė generalinės prokurorės pavaduotojui Gintui Ivanauskui priimti sprendimą dėl susijusio ikiteisminio tyrimo vietos ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro pakeitimo“, – „Kauno dienai“ nurodė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Milijonai tirpsta?

Ikiteisminio tyrimo pradžioje FNTT skelbė, kad jis buvo pradėtas, kai iš Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo gauta informacija, kad Lietuvos piliečiai dalyvauja nusikalstamoje schemoje. Pagal ją, prisidengiant prekyba tauriaisiais metalais ir juvelyriniais dirbiniais, galimai buvo legalizuojami nusikalstamu būdu gauti grynieji pinigai.

Teisėsaugininkai aiškino esą klastojant dokumentus užsienyje buvo perkamas tauriųjų metalų turintis elektronikos laužas, kuris Lietuvoje gryninamas ir vėliau, slepiant mokesčius, parduodamas kitose ES šalyse. Pirminiais duomenimis šešėlinė prekyba tauriųjų metalų laužu generavo milžiniškas pajamas. Vokietijoje užfiksuota esą neteisėta apie 200 mln. eurų apyvarta, o Lietuvoje ji gali siekti apie 10 mln. eurų.

Nepaisant pareikštų įtarimų, A.Stakniui neuždrausta verstis ta pačia veikla. Anksčiau kalbėdamas su „Kauno diena“ jis patvirtino, kad ir toliau verčiasi pirkdamas ir parduodamas metalą. „Aš neprekiauju kažkokiomis vielomis, bet dirbu su pasaulinio lygio perdirbėjais – „Toyota“, „Metalor“, su partneriais Japonijoje, Korėjoje. Metalas perdirbamas gamyklose, o parduodamas biržose. Neįsivaizduoju, kodėl užkliuvo mano verslas. Darau tai, ką iki tol dariau. Sukaupiau valią ir padidinau apyvartą maždaug du kartus“, – dėstė A.Staknys.

Generalinė prokurorė pradėjo tarnybinį patikrinimą, kurį pavedė atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.

Kreipdamasis į generalinę prokurorę A.Staknys nurodė keletą iki šiol gluminančių ikiteisminio tyrimo momentų. Vienas jų – per kratas paimtas milijoninės vertės metalo laužas vis dar teisėsaugos rankose. Nors verslininkas ir jo advokatas T.Meidus įtaria, kad didžiosios dalies 2019 m. atliktos kratos metu iš A.Staknio sandėlyje paimtų prekių paprasčiausiai nebėra.

„Bent taip leidžia manyti A.Stakniui ir man pateikti susipažinti procesiniai bylos dokumentai. Įtarimų dėl šių prekių dingimo teisėsaugos institucijos labirintuose mano ginamajam buvo ir anksčiau. Apie tai jis ne kartą buvo nurodęs savo paties prašymuose ir skunduose“, – tyrimo akibrokštus minėjo advokatas T.Meidus.

Rašte generalinei prokurorei nurodytos ir aplinkybės, kad per visą tyrimo laiką verslininkui nebuvo sudarytos sąlygos pamatyti, sutikrinti per kratas paimtų prekių, kurios esą buvo maišomos, pilamos į maišus, kratos protokole neidentifikuotos ir išvežtos. Tik šiemet rugpjūtį po ne vieno prašymo buvo leista susipažinti su Muitinės laboratorijos išvada.

„Paaiškėjo, kad išvadoje nurodytos medžiagos galimai nesusijusios su paimtomis prekėmis, o tai man leidžia įtarti, jog dalis prekių galėjo būti pakeista menkaverčiu metalo laužu ar kitomis menkavertėmis medžiagomis. Kai iš nepažįstamų asmenų sulaukiau pasiūlymų išsipirkti šias prekes, nusprendžiau nedelsiant kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl vidaus tyrimo atlikimo“,  – pasakojo A.Staknys.

Skaičiuoja žalą

Teisėsaugos rankose ir per kratas A.Staknio namuose paimtas 1 mln. 30 tūkst. eurų. Verslininkas ir jo gynėjas nurodo, kad dar 2019 m. pabaigoje pareigūnams buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pinigų kilmę, teisėtumą ir paneigiantys bet kokias sąsajas su ikiteisminio tyrimo objektu.

2021 m. vasarį Kauno apylinkės teismas galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad milijoninės lėšos buvo paimtos ir apie metus laikytos be jokio teisinio pagrindo. „Tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras Marius Venskūnas pasuko kitu keliu – nepabijokime to žodžio, spjovęs į teismo nutartį, paskyrė minėtoms piniginėms lėšoms naują laikiną nuosavybės teisės apribojimą šešiems mėnesiams. A.Stakniui priklausančios piniginės lėšos negrąžintos iki šiol“,  – teigė advokatas T.Meidus.

Vertinimas: T.Meidus negaili kritikos dviprasmiškam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro ir kitų tyrėjų elgesiui. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Lietuvos bankams viešai nurodant, kad metinė infliacija Lietuvoje siekia 21 proc., skaičiuojama, kad vien dėl pinigų nuvertėjimo A.Staknys patyrė daugiau nei 210 tūkst. eurų nuostolių, o ką jau kalbėti apie verslo ir investavimo projektus, kuriems buvo skirtos šios piniginės lėšos.

„Taigi, pačiais minimaliausiais paskaičiavimais A.Stakniui galimai neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais padaryta žala siekia daugiau nei 1,9 mln. eurų. Tik su sąlyga, kad minėtas milijonas jam bus grąžintas“,  – trejų metų pareigūnų darbo rezultatus apibendrino advokatas.

Pasak T.Meidaus, pagal galiojančius Lietuvos įstatymus žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent valstybė, įgyvendindama savo funkcijas, per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus privalo užtikrinti, kad jie veiktų teisėtai.

Advokatas įsitikinęs, kad tik realios asmeninės pareigūnų atsakomybės įtvirtinimas įstatymuose ir teismų praktikoje, leistų panašių situacijų išvengti ateityje.