32 metus puoselėjantys tradiciją lietuvių literatūros klasiko gimimo dieną susirinkti prie jo paminklo žmonės sveikino vieni kitus su Naujaisiais metais.

Prie K.Donelaičio paminklo tradiciškai renkasi uostamiesčio vyresnės kartos inteligentai, o pastaruoju metu prie jų vis dažniau prisijungia jaunesni klaipėdiečiai. Ir šįkart kalbėtojai paragino kitais metais atsivesti savo vaikus ir anūkus.

Kasmet prie paminklo besirenkantys žmonės kalba panašiai. Apie K.Donelaičio reikšmę lietuvių literatūrai, jo kilnią misiją ir šio laikmečio žmones, kurie vis rečiau atsiverčia „Metus“.

Po pernykštės, išskirtinės sausio 1-osios, kai prie paminklo žmonės rinkosi skirtingu laiku po vieną ar du, sąžiningai paisydami griežto karantino reikalavimų, šių metų sausio 1-oji atrodė kur kas optimistiškesnė. Būryje buvo apie 100 klaipėdiečių.

Kalbėtojai buvo originalesni ir atsinešė daugiau nei įprasta naujienų. Leidėjas Antanas Stanevičius pristatė visiškai naują knygą, skirtą Kristijojo Donelaičio draugijos 100-mečiui paminėti. Joje – ne tik daug nuotraukų, bet ir įdomių straipsnių apie draugiją, literatūros klasiko skulptūras ir tradiciją minėti jo gimtadienį.

Minėta ir K.Donelaičio sąsaja su Vincu Kudirka, kurio gimtadienis yra paskutinioji metų diena. Kalbėta apie paminklo pastatymą. Prieš klausytojus stojo buvę miesto vadovai ir K.Donelaičio vardą turėjusios mokyklos absolventai.

Vėl negailėta kritikos miesto valdžiai dėl vis neprasidedančios aikštės rekonstrukcijos. Dėl to bandė teisintis vicemeras Arvydas Cesiulis. Kritikos laviną paskubėjo sustabdyti buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius, patikinęs, kad grupelei klaipėdiečių vis neįtinka net tituluočiausių architektų projektai, tuo metu aikštė kasmet atrodo vis liūdniau.

Klaipėdos liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras kreipėsi į susirinkusiuosius tėviškai ir jaukiai, tarsi tuos žodžius būtų taręs pats K.Donelaitis. R.Moras yra klaipėdiškis, be to, dirba tą patį darbą, kaip klasikas. Nuoširdūs palinkėjimai ir kunigo palaiminimas sušildė susirinkusiųjų širdis.

Šiemet prie paminklo neatėjo Vytauto Didžiojo gimnazijos, anksčiau vadintos K.Donelaičio vardu, mokiniai. Anksčiau jie skaitydavo „Metų“ ištraukas arba pačių sukurtas eiles šiai progai.

Liūdniausia, kad pasilabinti su kaimynais ir pažįstamais nebeatėjo Klaipėdos šviesuolis Bernardas Aleknavičius – vienas tokių susibūrimų iniciatorių ir puoselėtojų. B.Aleknavičius mirė 2020-ųjų lapkričio 29-ąją.

Valandą trukęs susibūrimas prie paminklo baigėsi tradiciškai – bendra fotonuotrauka.

Ne vienas klaipėdietis prisipažino, kad tradicija paminėti prieš 307 metus gimusio K.Donelaičio gimtadienį yra geras ir teisingas startas visiems metams.