- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7 proc. visų dujų.
2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.).
Tai numatoma „Amber Grid“ dešimties (2022–2031) metų tinklo plėtros plano projekte, kurį viešajai konsultacijai pateikė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba išskyrė pagrindinius pokyčius, palyginti su 2020-2029 metų planu.
Dėl karo Ukrainoje Lietuvai nuo balandžio visiškai nutraukus rusiškų dujų importą artimiausiais metais bendrovė „Amber Grid“ Lietuvos poreikiams neįleis dujų per Kotlovkos dujų apskaitos stotį pasienyje su Baltarusija – jos per čia bus transportuojamos tik tranzitu į Kaliningrado sritį.
Per Kotlovkos stotį pernai buvo įleista 26 proc. visų į šalį įleistų dujų. Pastaraisiais metais į Kaliningradą perduodamas dujų kiekis svyravo tarp 26 ir 28 TWh, o vėlesniais metais tikimasi perduoti apie 26–27 TWh dujų.
2023 metais 11,6 proc. dujų numatyta įleisti šiemet pradėjusiu veikti dujotiekiu į Lenkiją per Santakos stotį, dar 9,7proc. – per Kiemėnų stotį pasienyje su Latvija. Per pastarąją pernai buvo įleista 12 proc. dujų.
Per vidinius išleidimo taškus naudotojams Lietuvoje perduodami dujų kiekiai ateityje bus 2–7 proc. mažesni nei ankstesniame plane: 2023 metais – 22,6 TWh, nuo 2024 iki 2031 metų – po 20,5 TWh.
Bendrovė 2022-2025 metais planuoja įgyvendinti bandomąjį žaliojo vandenilio (pagaminto naudojant atsinaujinančių išteklių energiją) projektą „Power-to-gas“ (P2G).
Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumui padidinti reikės papildomai 4 mln. eurų. Įgyvendinus projektą į Latviją bus galima transportuoti iki 47,6 TWh dujų per metus, o į Lietuvą – iki 43,6 TWh.
Skaičiuojama, kad 2022–2026 metais magistralinių dujotiekių modernizavimui reikės 89,2 mln. eurų investicijų. 2023-2024 metais numatoma prie „Amber Grid“ tinklų prijungti pirmuosius biodujų gamybos įrenginius, o 2022-2025 metais – įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą – juo siekiama nustatyti, kaip dujų sistemą pritaikyti žaliojo vandenilio transportavimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Pavasario mugė Kaune...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai19Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai4Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą3Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą6Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos3Už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodų bendrija „Tolupis“ turėjo įveikti sudėtingą iššūkį dėl asfalto tiesimo. Sodininkus ne tik teko įkalbinėti prisidėti prie projekto. Atsirado ir sunkiai suvokiamų reakcij...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – UtenaLietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?23Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai25Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Dar kartą keitė statinio S. Nėries gatvėje paskirtį: bus gydymo įstaiga?3Baigiamo statyti naujo pastato S. Nėries gatvėje paskirtis per pastaruosius penkerius metus keičiama jau trečią kartą. Pradžioje projektas sumanytas kaip jaunimo nakvynės namai, paskui nuspręsta, kad tai bus viešbutis, tačiau galiausiai apsisp...