- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra pakankamai istorinės medžiagos, kuri įrodo, kad Lietuvos pajūrio gyventojai kuršiai buvo labiau panašūs į vikingus nei į sėslius žemaičius.
Kuršiai garsėjo žiaurumu
Kuršiai yra minimi kaip vieni iš Baltijos jūros piratų, kurie savo laivais grasino Gotlando salos ir netgi žemyninės Švedijos gyventojams. Tai liudija, kad anuomet kuršiams nieko nereiškė nuplaukti 300–500 kilometrų Baltijos jūra.
Tačiau yra ir liudijimų, kad kuršiai, nors ir buvo labai karingi, vengė tiesioginio susidūrimo su vikingais. Žavimės vikingų žygiais, jų gebėjimais pačių pasidarytais laivais įveikti tūkstančius kilometrų. Nepaisant to, vikingai laikytini savotiškais jūrų piratais, nors tiesiogiai puldinėjo ne laivus, o siaubė pakrantes.
Vikingai pajūrio žemes, tarp jų ir dabartinės Lietuvos, lankė VIII–XI a. Kuršiai, taip pat ir prūsai, jiems atsakydavo nusiaubdami Švedijos ir Gotlando pakrantes. Apskritai paėmus, vikingai Baltijos jūroje nebuvo tokie aktyvūs kaip Šiaurės jūroje.
Kai vikingų Baltijoje neliko, į tuščią "verslo lauką" įsiliejo kuršiai. Jie netgi buvo praminti žiauria gentimi, nes negailėdavo nei pirklių, nei piligrimų.
Pasibaigus XI amžiui, kai vikingų Baltijoje neliko, į tuščią "verslo lauką" įsiliejo kuršiai. Jie netgi buvo praminti žiauria gentimi, nes negailėdavo nei pirklių, nei piligrimų.
Livonijos kronikininkas Henrikas Latvis yra aprašęs, kas atsitiko, kai 1210 m. Rygos vyskupo Alberto piligrimus užpuolė kuršiai.
"Vienus piligrimus kuršiai užmušė ietimis, kiti nuskendo, dar kitus sužeidė. Kuršiai surinko užmuštuosius, išrengė juos, pasidalino drabužius. Pasiėmė viską, ką rado pas užmuštuosius", – aprašyta kronikoje.
Garantija: nuo užpuolikų Klaipėdą saugojo pilis. 1535 m. J.Klingenbeko tapytas paveikslas.
Pilis piratų nepamatė
Tuo metu, kai buvo aprašytas šis epizodas, Klaipėda dar neegzistavo, tačiau kuršių kaimelių pagal Baltijos jūrą jau buvo. Iki tol skandinavų vikingai jau ne kartą buvo apsilankę ir kuršių žemėse, per Kuršių marias ir Nemuną įsiskverbę gilyn į dabartinės Lietuvos teritorijas.
Nieko ypatingo jie nerado, nes kraštas buvo apaugęs miškais, pagal Nemuną buvo ir gana pelkėtos vietos.
Perplaukę sąsiaurį, kur dabar yra Klaipėda, skandinavų piratai taip pat nieko išskirtinio neišvydo. Jų siautėjimo Baltijos jūroje laikotarpiu VIII–XI amžiais Memelburgo pilies ir didesnio gyventojų sambūrio tame krašte dar nebuvo.
Po 1275 m., kai dabartinės Klaipėdos teritorijoje Livonijos ordinas įkūrė Memelburgo pilį, ne tik skandinavų vikingų, bet ir kuršių piratiniai žygiai į Baltijos jūros regionus jau buvo beveik išsikvėpę. Memelburgo piliai pavojų jau kėlė ne kokie nors jūros piratai, o sausumos karžygiai iš Žemaitijos. Žinomi atvejai ir kai pilį nusiaubė atvykėliai laivais iš Švedijos, vėliau ir Rusijos imperijos kariai.
Tiek Baltijos jūroje, tiek kituose uostuose visais laikais būdavo paplitusi ir nelegali veikla – kontrabanda, prostitucija, apgaulė, girtuokliavimas. Ano meto Lietuvos pajūryje žinomi reiškiniai, kaip druskos kontrabanda XVIII ir XIX amžiuose. Vyko ir ginklų, geležies kontrabanda.
Įvaizdis: senoji Klaipėdos uosto panorama nuo Smiltynės pusės, kuri galėjo traukti užpuolikus.
Vitaliečiai ir K.Štiortebekeris
Kartkartėmis Baltijos jūroje sužibėdavo vienas ar kitas piratas. Dažnai tai būdavo iš visuomenės išstumtas arba joje vietos neradęs asmuo.
Tokia yra kaperių Brolių vitaliečių gildija, kuri XIV–XIV a. piratavo Baltijos ir Šiaurės jūrose. Juos 1392 m. pasamdė Meklenburgo hercogai kovai prieš Danijos karalienę Margaritą, kuri buvo įkalinusi Meklenburgo hercogą.
Vitaliečiai naudojosi Rostoko, Ribnico, Vismaro, Stralzundo uostais, kurie yra dabartinės Vokietijos Baltijos jūros dalyje. Šie kaperiai nusiaubė Bergeną (1393 m.), Malmę, Turku, Vyborgą, Gotlandą (1394 m.). Jie įsitvirtino Botnijos ir Suomių įlankose.
Nėra jokių žinių, kad vitaliečiai būtų siautėję ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – Mėmelyje ar kur nors kitur.
1395 m. Danijos karalienė Margarita suvienijo Daniją, Švediją ir Norvegiją į Kalmaro uniją, paprašė Anglijos karo laivų ir 1398 m. sugebėjo sumušti vitaliečius. Dalis jų pasitraukė į Baltijos Šlei įlanką, dalis į Fryziją Šiaurės jūroje. Baltijos jūroje liko kapitono Klauso Štiortebekerio grupė. Ji 1401 m. buvo sumušta, kapitonas ir jo įgula paimti į nelaisvę, jam ir kitiems piratams buvo nukirstos galvos.
K.Štiortebekeris mums tarsi asocijuotųsi ir su Lietuvos pajūriu. Tačiau jis su juo nieko bendro neturėjo, nebent tik tiek, kad 2005 m. Lietuvoje buvo kuriamas filmas apie Baltijos jūros piratą Štiortebekerį.
Kitaip susiklostė į Šiaurės jūrą pasitraukusių vitaliečių dalia. Pasivadinę "lygiadaliais" (piratų šūkis dalintis po lygiai), jie Norvegijos pakrantėse, o kartais ir Baltijos jūroje plėšikavo iki pat 1440 m.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą1
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...