- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sankcijos, nutrūkęs koridorius per Klaipėdos uostą ir Ukrainos karas visiškai žlugdo Baltarusijos "Belaruskalij" trąšų eksportą.
Alternatyvos Klaipėdai nėra
Būdavo įprasta, kad žiemą ir pavasarį baltarusiškų trąšų srautas per Lietuvą į Klaipėdos uostą būdavo pats didžiausias. Nuo 2022 m. vasario pradžios – visiška tyla – dėl JAV sankcijų baltarusiškos kalio trąšos nebekeliauja per Lietuvą.
Baltarusija taip ir nerado alternatyvaus kelio, kuo pakeisti daugelį metų per Klaipėdos uostą gerai veikusį trąšų eksporto koridorių. Baltarusijos problemą dėl kalio trąšų gabenimo paaštrino ir jos pagalba Rusijai, kuri įsiveržė į Ukrainą.
Apie "Belaruskalij" problemas ir kalio trąšų eksporto akligatvius prabilo pačios Baltarusijos kalio trąšų eksporto specialistai. Jų nupiešta situacija buvo pristatyta Vokietijos leidinyje "Deutsche Welle" (DW).
Pripažinta, kad šiomis sąlygomis, kai sankcijos Baltarusijai dar griežtėja, o Rusija įklimpo į karą Ukrainoje, "Belaruskalij" beveik neturi jokių alternatyvų ir logistinių maršrutų, kaip pirkėjams, kurių pasaulyje yra labai daug, pristatyti kalio trąšas.
Baltarusija, per Klaipėdos uostą eksportuodama 10–12 mln. tonų kalio trąšų, gaudavo apie 2,5 mlrd. JAV dolerių. Smarkiai pakilus kalio trąšų kainoms, šiemet ta suma galėjo siekti ir 3,5 mlrd. JAV dolerių.
Baltarusija taip ir nerado alternatyvaus kelio, kuo pakeisti daugelį metų per Klaipėdos uostą gerai veikusį trąšų eksporto koridorių.
Stipriai pristabdė veiklą
DW nupiešė tokį vaizdą Baltarusijoje dėl "Belaruskalij" trąšų.
Kompanijos sandėliai 120 proc. pilni kalio trąšų. Baltarusija jas naudoja tik vidaus rinkoje, dalis siunčiama į Rusiją, nors ši pati turi panašių trąšų gigantę "Uralkalij".
Baltarusijoje buvo bandoma plėsti kalio trąšų pardavėjų ratą, stengiantis išvengti įvestų JAV sankcijų. Tai kokio nors apčiuopiamo rezultato nedavė.
"Belaruskalij" trąšų gamykloje dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Nutraukus baltarusiškų trąšų eksportą per Klaipėdos uostą, dalyje cechų buvo paskelbtas remontas, o darbuotojams dviem trečdaliais sumažinti atlyginimai, dalis išleisti atostogų.
Šiuo metu "Belaruskalij" dirba tik ketvirtadaliu pajėgumo. Pasigirsta siūlymų kalio trąšų kasimą visiškai sustabdyti.
Kalio trąšų gamyba Baltarusijoje tapo paslaptimi. Šioje šalyje užslaptinta visa informacija ir dėl eksporto. Todėl niekas negali pasakyti, kiek Baltarusija per Rusiją planuoja pristatyti kalio trąšų savo klientams Kinijoje.
Vagonai įstrigo Ukrainoje
Kai vasario pradžioje nutrūko kalio trąšų eksportas per Klaipėdos uostą, Baltarusijoje buvo tikimasi, kad pavyks rasti sprendimus. Net buvo svarstymų gabenti trąšas per Rumunijos uostus, kalbėta ir apie Latvijos uostus. Eksportui bandyta pasinaudoti ir Ukrainos geležinkeliais, uostais.
Viską pakeitė Rusijos invazija į Ukrainą ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuolankumas agresoriui. Yra duomenų, kad į Ukrainą pakliuvusi dalis baltarusių trąšų buvo sulaikyta, o kovo 29 d. netgi konfiskuota kartu su "Belaruskalij" vagonais. Ukrainoje įstrigo apie 2 tūkst. "Belaruskalij" vagonų. Tai taip pat apsunkino "Belaruskalij" situaciją. Baltarusija susidurtų ir su vagonų trūkumu, nes jų gamyba dėl karo ir sankcijų Rusijoje yra sustabdyta.
Prasidėjus karui Ukrainoje, ES šalys kategoriškai atsisakė priimti ir krauti baltarusių trąšas. "Belaruskalij" įvertino, kad gabenti jas į Rusijos Leningrado srities uostus yra per brangu. Be to, šiuose uostuose nėra pakankamo trąšų krovos pajėgumo. Ten veikia pačios Rusijos trąšų eksportuotoja "Uralkalij", kuri anksčiau krovė per Latvijos uostus, bet juos paliko dėl sankcijų.
Abejotina trąšų logistika
Baltarusijai įsirengti savo trąšų terminalus Primorske, kaip siūlė Rusija, užtruktų mažiausiai dvejus metus. Neseniai pasigirdo Baltarusijos valdžios teiginių, kad jie savo šalies uostą statys pačiame Sankt Peterburge.
O kol kas dalį kalio trąšų Baltarusija planuoja Rusijos geležinkeliais apie 1 800 km gabenti į Astrachanės uostą, kur jos būtų plukdomos per Kaspijos jūrą, o po to vežamos į Indiją. Taip Baltarusija siekia išsaugoti savo klientus Indijoje. Kitas Baltarusijos trąšų klientas – Kinija. Jai trąšas planuojama gabenti per visą Rusiją geležinkeliais.
Tiek Astrachanės variantas, tiek geležinkeliais į Kiniją yra labai brangu ir nepatikima. Į Indiją trąšos keliautų per Iraną, Afganistaną, Pakistaną. Nuo Astrahanės iki Teherano per Kaspijos jūrą yra apie 1 500 km, o nuo Teherano iki Mumbajaus Indijoje – apie 5 000 km logistikai nepalankių teritorijų.
Tuo paaiškinamas tas faktas, kad, vasarį planavę pasirašyti su Baltarusija ilgalaikes sutartis, jos klientai iš Indijos ir Kinijos delsia, nes supranta, kad tiekimo maršrutai yra abejotini.
Buvę Baltarusijos trąšų pirkėjai Indijoje ir Brazilijoje derasi arba jau sutarė sudaryti kontraktus su Kanada. Jie pirks trąšas gerokai didesnėmis kainomis, nei pirko iš Baltarusijos.
Jau beveik aišku, kad Baltarusija praras nemažai kalio trąšų klientų. Tai buvo viena iš kalio trąšų gamybos lyderių pasaulyje – jai priklausė iki 18 proc. kalio trąšų gamybos pasaulinės rinkos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai20
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai4
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą3
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą6
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos3
Už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodų bendrija „Tolupis“ turėjo įveikti sudėtingą iššūkį dėl asfalto tiesimo. Sodininkus ne tik teko įkalbinėti prisidėti prie projekto. Atsirado ir sunkiai suvokiamų reakcij...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?23
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai25
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Dar kartą keitė statinio S. Nėries gatvėje paskirtį: bus gydymo įstaiga?4
Baigiamo statyti naujo pastato S. Nėries gatvėje paskirtis per pastaruosius penkerius metus keičiama jau trečią kartą. Pradžioje projektas sumanytas kaip jaunimo nakvynės namai, paskui nuspręsta, kad tai bus viešbutis, tačiau galiausiai apsisp...