- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rengiama tvarka, kuri numatys reikalavimus tiems, kurie Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse norės statyti vėjo jėgainių parką.
Piktnaudžiavimas elektros kaina
Lietuvos energetikos ministerija yra pateikusi būsimų pretendentų reikalavimų aprašą, kurį turi tvirtinti Vyriausybė.
Tas, kuris įgis teisę statyti, o po to ir eksploatuoti vėjo jėgainių parką Lietuvos teritoriniuose vandenyse, įgis ir didelę vartotojų rinką. Elektra yra toks dalykas, kad jos tiekėjo viename ar kitame regione beveik neįmanoma pasirinkti.
Aiškinimas, kad gavome nepriklausomus elektros tiekėjus, iš esmės yra tik pasakos. Nepriklausomoje tiekimo sistemoje elektros kaina turėtų išsilaikyti maždaug to paties lygio, o ne šuoliuoti taip, kaip dabar yra Lietuvoje.
Kol kas Lietuvoje laisva elektros rinka neveikia. Nepriklausomi tiekėjai siekia kiekviename žingsnyje "išdurti" klientą – nulupti kuo daugiau pinigų. Dėl elektros žmonės yra tarsi suvaryti į gardą, kur neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti nuolat brangstančią elektrą.
Ar kas nors keisis, kai Baltijos jūroje bus pastatytas 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parkas? Kas tai per parkas, galima palyginti su tuo, kad, tarkim, Ignalinos atominės elektrinės galia buvo 3 000 MW – po 1 500 MW kiekvienas iš dviejų blokų.
Iškelti kriterijai
Lietuvos vėjo jėgainių parko statytojas ir eksploatuotojas bus parenkamas pagal kriterijus, kurie atitinka kitų Vakarų Europos šalių patirtį.
Panašaus tipo vėjo jėgainių parko statytojui, koks bus Lietuvos vandenyse, bus taikomas finansinio pajėgumo kriterijus. Didžiausios jūros vėjo jėgainių parkų statytojos Vakarų Europoje yra Danija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Kompanijos, kurios jų vandenyse nori statyti, o po to iki 30 metų eksploatuoti vėjo jėgainių parkus, privalo turėti nuo 712 mln. eurų (Jungtinė Karalystė) iki 3,5 mlrd. eurų (Danija) vidutinę apyvartą per trejus metus.
Lietuvoje šis reikalavimas bus gerokai mažesnis. Konkurso dalyvio vidutinės pajamos privalės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per trejus metus. Tokias pajamas galės deklaruoti ir kelios kompanijos, sudariusios jungtinės veiklos sutartį.
Kyla klausimas, ar galimo Lietuvos vėjo jėgainių parko statytojo rodiklis ne per žemas, nes gali ateiti ir toks, kuris neturi supratimo apie vėjo jėgainių parkų statybas.
Nuo to turėtų apsaugoti kriterijus, kad būsimasis vėjo jėgainių parko statytojas jau turi būti pastatęs ir eksploatuoti jūroje ne mažesnį nei 150 MW vėjo jėgainių parką. Toks patirties reikalavimo kriterijus yra Danijoje. Kitose šalyse jie žemesni – ne mažiau kaip 50 MW.
Kodėl elektros vartotojai ateityje turėtų mokėti didesnę kainą už elektrą, kuri bus pagaminta Lietuvos teritoriniuose vandenyse?
Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos konkurso dokumentai ruošiami siekiant, kad į Lietuvą statant pirmąjį vėjo jėgainių parką ateitų Danijos kapitalas.
Vėliau, nes Lietuvoje užsiminta ir apie antrojo, trečiojo parko statybą, jau galės ateiti ir Lenkijos kapitalas. Šiuo metu Lenkija ypač intensyviai rengiasi vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje prie savo šalies krantų. Viena iš kompanijų, kuri prie Lenkijos krantų turi vėjo jėgainių parko statybos plotų, yra "PKN Orlen". Ji Lietuvoje valdo naftos gamyklą "Orlen Lietuva" ir yra pareiškusi norą Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse statyti vėjo jėgainių parką.
Stebint tai, kas vyksta iki Lietuvos vėjo jėgainių parko statybos jūroje konkurso paskelbimo likus keleriems metams, galima neabejoti, kad atsiras milijardines apyvartas turinti vėjo jėgainių parkų statybos jūroje kompanija ar kelios, sujungtos pagal jungtinės veiklos sutartį.
Lietuvos vandenyse statyti vėjo jėgainių parkus norėtų danai, lenkai, vokiečiai, švedai, netgi atskiros Lietuvos bendrovės. Pagrindinė nerašyta nuostata yra tokia, kad į jungtinę komandą turėtų būti įtraukta bent viena Lietuvos bendrovė.
Sudėjus pagal jungtinę sutartį susietas kelias kompanijas, jų apyvartos gali būti milijardinės.
Kas bestatytų vėjo jėgainių parką ir kas beeksploatuotų, visas išlaidas ir jų pelnus vis tiek privalės dengti elektros vartotojai.
Mokėsime ir Palangai, ir gyvūnams
Dar nepradėjus jūroje statyti Lietuvos vėjo jėgainių parko, valdžia jau iš anksto didina šio parko elektros kainą.
Numatyta sąlyga, kad vėjo jėgainių parko statybos ir eksploatavimo konkurso laimėtojas privalės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų aplinkos poveikiui kompensuoti ir dėl elektros gamybos jūroje susidariusiems padariniams likviduoti.
Neaišku, kokie tai padariniai, nes vėjo jėgainės gamina žaliąją elektrą, jų kabeliai bus nutiesti jūros dugnu ir niekam nekenks. Gal teks susimokėti už tai, kad jūros gyvūnai dėl besisukančių sparnų bijos plaukti į vėjo jėgainių parko zoną?
Dar keisčiau atrodo tai, kad planuojamo statyti vėjo jėgainių parko konkurso laimėtojas privalės mokėti vieną eurą už vieną megavatvalandę (MWh) Palangos miesto savivaldybei. Kitaip tariant, kiekvienas elektros energijos vartotojas ateityje privalės mokėti tarsi kokią duoklę Palangos savivaldybei. Ji bus už tai, kad iš Palangos matysis vėjo jėgainių parko kontūrai, kurie įvardyti kaip vizualinė tarša. Aiškėja, kad prieš kurį laiką ne šiaip sau buvo išpūstas burbulas apie vizualinę taršą.
Planuojama, kad jūros vėjo jėgainių parkas per metus pagamins iki dviejų teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai atitiktų 2 mln. MWh arba du milijonus eurų, kuriuos elektros vartotojai kasmet sumokės Palangai. Toks numatytas mokestis bus daugiau nei keistas. Kodėl elektros vartotojai ateityje turėtų mokėti didesnę kainą už elektrą, kuri bus pagaminta Lietuvos teritoriniuose vandenyse?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą1
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...