Įtartina: už eksperto parašą – suma, verta košmaro

Jau įsigaliojusios Statybos įstatymo nuostatos smogė Lietuvos žmonėms. Norintiems statytis savo būstus nuo šiol už pažymą dėl statinio užbaigimo teks vietoje 35 eurų pakloti iki 1,5 tūkst. eurų. Situacija, dėl kurios atsirado galimybė lobti nedideliam ratui verslininkų, ėmė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pelnas – privatininkams

Gyventojai renka parašus po peticija ir reikalauja Aplinkos ministerijos atšaukti įstatymo pakeitimus. Patys valdininkai atsakomybės kratosi ir beda pirštus į buvusios valdančiosios daugumos pusę – esą tai anos valdžios stumtos pataisos.

Iki šiol pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir statybos užbaigimo deklaracijų tvirtinimu užsiimdavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Tokia paslauga žmonėms kainavo 35 eurus.

Nuo šiol tų pažymų išdavimo funkcija perleista į privačias rankas.

Tačiau šalies biudžetas po šios vadinamosios reformos negaus nė cento.

Skaičiuojama, kad apie 10 mln. eurų, kuriuos sumokės gyventojai, nuguls į privatininkų rankas.

"Pažymas apie statybas be nukrypimų bei statybos užbaigimo deklaracijas tvirtindavo Statybos inspekcijos specialistai, kuriems užteko kompetencijos dėl jų turimo išsilavinimo. Staiga nuspręsta, kad tokias pažymas gali išduoti tik siauras ratas ekspertų. Kyla klausimas – kodėl? Ar Statybų inspekcija dirbo neprofesionaliai? Peršasi išvada, kad tikslų čia siekta kitų. Aiškinama, kad Aplinkos ministerija nusprendė sumažinti valstybinei įstaigai krūvį ir darbų dalį perdavė privačiam sektoriui. Bet kokia to kaina?" – klausė peticiją užregistravusi matininkė Laura Masalskienė.

Ministerija aiškina, kad privataus sektoriaus paslaugų ji nekontroliuoja ir negali nurodinėti ekspertams, už kiek teikti savo paslaugas.

"Statybos ir taip brangsta, brangsta paslaugos, statybinės medžiagos. Bet ir pačių statybų dokumentacija yra labai brangus dalykas. Įstatymai reikalauja galybės dokumentų. Tačiau tokio šokiruojančio dydžio mokestis gyventojams atsiranda vien už paskutinę pažymą", – stebėjosi L.Masalskienė.

Moka kelis kartus

L.Masalskienė svarstė, kad šalyje veikiausiai gyventojai užblokuotų automagistralę Klaipėda–Vilnius, jei, pavyzdžiui, automobilio registracijos mokestis šoktelėtų iki 1,5 tūkst. eurų, valstybei šią funkciją perleidus į privačias rankas.

"Tik vairuotojų šalyje yra kur kas daugiau nei besistatančiųjų namus. Peticija per savaitę sulaukė 6 tūkst. parašų. Statybų sektorius smaugiamas iš visų pusių. Taip, manau, kad ši situacija yra skandalinga", – piktinosi L.Masalskienė.

Statybų sektorius smaugiamas iš visų pusių.

Aplinkos ministerija aiškina, kad šalyje yra registruota 30 įmonių, kurioms suteikta teisė ekspertuoti statybas ir dėti galutinius parašus.

"Mūsų įmonė teikia statybos dokumentų parengimo paslaugą. Belikdavo tik gauti statybų inspekcijos pažymą. Turiu pripažinti, kad dabar mums sunku pasakyti klientui, kad jo dar laukia štai tokios išlaidos, kai anksčiau tereikėdavo sumokėti 35 eurus", – pripažino L.Masalskienė.

Specialistė priminė, kad standartinės pažymos gali prireikti net kelis kartus ir kiekvieną kartą tai kainuos mažiausiai nuo 500 eurų, o gal ir pusantro tūkstančio.

"Tai dažniausiai situacija, kai žmonės nusiperka vadinamąją dėžutę, įregistruoja ir eina į banką paskolos", – paaiškino specialistė.

Kartais statybos finansuojamos etapais.

"Tam reikia registruoti pastato užbaigimo procentų lygį. Vadinamasis namo pridavimas tokiu atveju gali vykti net keturis ar penkis kartus. Daugiausia tai įvyksta du kartus. Žmogus nuo šiol bus priverstas kas kartą mokėti po 1,5 tūkst. eurų už namo pridavimą. Kai statyba yra nebaigta, rašoma pažyma, kai statyba baigta, išduodama deklaracija", – paaiškino L.Masalskienė.

Peticija: matininkė L.Masalskienė išsiaiškino, kad ekspertai savo parašą vertina net 1,5 tūkst. eurų. Asmeninio archyvo nuotr.

Rinkos įkainiai šokiravo

Išgirdę kokio kiekio dokumentų reikia statyboms, dažnai žmonės ieško tarpininkų, kurie padeda susigaudyti biurokratinėse pinklėse. Tačiau tokių paslaugų įkainiai net neprilygsta ekspertų parašo kainai.

Vien dokumentacijai gyventojai turėtų nusimatyti nemažą sumą. Namo projektas kainuos apie 5 tūkst. eurų, dar teks susimokėti infrastruktūros mokestį.

"Jei ekspertai neimtų tokių įkainių, dokumentams gal ir užtektų penkių tūkstančių eurų. Dabar prie kiekvieno statybų etapo teks pridėti po 1,5 tūkst. eurų sumą. Tai yra daug", – skaičiavo L.Masalskienė.

Matininkė L.Masalskienė, įsigaliojus Statybos įstatymo pataisoms, apklausė eksperto statusą turinčias įmones, už kiek nuo šios gegužės jie teiktų tokią paslaugą.

"Išsiuntinėjau užklausas. Ekspertų atsakymai – šokiruoja. Rinkoje šių ekspertų paslaugos kainuoja nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų", – reziumavo L.Masalskienė.

Uostamiestyje šią paslaugą galima gauti už 500 eurų.

Devynios paros tylos

Darius Skaisgirys, įmonės "Milstata" direktorius, tikino, kad nuo gegužės 1-osios, kai ėmė veikti naujoji tvarka, devynias dienas šalyje nebuvo išduota nė viena pažyma.

"Ekspertų įmonės net nežinojo tvarkų. Nebuvo aišku, kaip dirbti. Nebuvo ir draudimo paslaugos, nė viena draudimo įmonė nedraudė ekspertų. Jei Aplinkos ministerija tvirtina priešingai, tai jie meluoja. Visiškai nepasiruošta šiems pokyčiams", – nuomonę išsakė D.Skaisgirys.

Pasidomėjęs, kaip laisvos rinkos sąlygomis ruošiasi dirbti ekspertinės įmonės, D.Skaisgirys įsitikino, kad dalis į sąrašą įtrauktų bendrovių net nesiruošia teikti tokios paslaugos.

"Kyla klausimas, kaip šios įmonės buvo įtrauktos į sąrašą? Ministerija tokią paslaugą teikti pavedė aukščiausio laipsnio ekspertams, nors tokią pažymą tikrai pajėgus būtų išduoti bet kuris kitas specialistas. Ekspertu nėra paprasta tapti. Vadinasi, įstatymas buvo paruoštas specialiai – ribotam ratui specialistų. O tai reiškia, kad ministerija sukūrė monopolinę rinką", – tikino D.Skaisgirys.

Jis patikslino, kad valstybės interesams atstovaujanti ministerija bent galėjo siekti didesnių pajamų į biudžetą.

"Tačiau nutiko priešingai. Įtikinėjimai, kad paslaugų įkainius sureguliuos laisva rinka, nieko verti. Jei paslaugas galėtų teikti didelis ratas specialistų, gal kristų kainos. Bet aš tuo abejoju, spėju, kad jos kils. Valstybė sukūrė, vaizdžiai tariant, infrastruktūrą tokiai paslaugai – sukūrė portalą "infostatyba.lt" ir įstatymu paslaugų nišą atidavė siauram verslininkų ratui. Kaip suprasti tokį valstybės elgesį?" – stebėjosi D.Skaisgirys.

Specialistas pastebėjo, kad niekur nėra išaiškinta, kokiu būdu yra apskaičiuojamas ekspertų paslaugų įkainis.

"Kaina išaugo, o paslaugos kokybė smuko. Per dieną statybų inspekcijos specialistai pasirašydavo apie 80 pažymų. Vieną pažymą valdininkas rengdavo apie pusantros valandos. Po šių pataisų pasirašytų pažymų yra perpus mažiau, vadinasi, paslauga teikiama prasčiau. Išvada viena – reikėjo įstatymo, kad kai kas iš to uždirbtų", – skaičiavo D.Skaisgirys.

Suvažiavime – akibrokštas

Klaipėdos politikė Alina Velykienė, kurios įmonė konsultuoja gyventojus statybos dokumentacijos parengimo klausimais, ne tik išsiuntinėjo galybę raštų dėl Statybos įstatymo pataisų, bet ir nepatogius klausimus dėl skandalingos situacijos Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu viešai uždavė partijos bičiuliui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui.

Po viešos kritikos, kurią išgirdo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, salėje įsivyravo tyla.

"Situacija yra nenormali. Pirmos ir antros grupės statiniai, pavyzdžiui, sodo nameliai, vandentiekio ar nuotekų tinklai žmonėms pabrangs mažiausiai puse tūkstančio, nes reikės eksperto parašo. Teks mokėti tokius pinigus net ir už ūkio paskirties statinuką, aikštelę, didesnę nei 100 kvadratų. Anksčiau žmonėms tai nieko nekainavo. O kas iš to valstybei? Nieko", – piktinosi A.Velykienė.

O kas iš to valstybei? Nieko.

Ji suskaičiavo, kad statybų inspekcijos specialistų išlaikymui per metus iš biudžeto reikėjo skirti 6,3 mln. eurų.

"Dvi paslaugas perdavus į privačias rankas, kažkas uždirbs beveik 10 mln. eurų. Peržiūrėjus, kiek statybų inspekcija uždirbdavo biudžetui teikdama tokią paslaugą, išeina 447,5 tūkst. eurų. Kodėl ne valstybė, o kažkas kitas turi tokius pinigus pasiimti?" – stebėjosi A.Velykienė.

Labai panašu, kad naujoji tvarka gali įklampinti gyventojus sprendžiant net elementarius klausimus.

Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone baigiami kloti nuotekų ir vandentiekio tinklai.

Jų įregistravimui kiekvieno sklypo savininkas būtų galėjęs parengti supaprastintą projektėlį. Dabar gi reikės eksperto parašo.

Jei pajūrio krašte dirbantys ekspertai per dieną gaus po pusę tūkstančio užsakymų, kiek truks jų įgyvendinimas?

"Čia ir esmė, kad ekspertizė nuo šiol užtruks. Yra būtina iš anksto sumokėti avansą už būsimas paslaugas. Taip pat sudarinėjant sutartį reikia rinktis iš sąrašo, kuriame nurodyta per 30 įmonių, iš kurių realiai šiuo metu paslaugas atlieka tik apie 10 įmonių. Kas gali atsakyti, kaip greitai žmonės gaus šią paslaugą?" – retoriškai klausė D.Skaisgirys.

Jam antrino ir A.Velykienė, pastebėdama, kad Lietuvoje iki šiol yra daugybė neregistruotų statinių.

"Žmonės ateina su paveldėjimo dokumentais ir mėgina susitvarkyti senelių sodybų dokumentus. Žmonės kartais nusiperka namą žiūrėdami tik paveikslėlį, o kai reikia jį įteisinti, prasideda košmaras", – patikino A.Velykienė.

Galvos skausmu virs elementarus žmogaus noras daugiabutyje įsirengti kondicionierių.

"Ir tam reikės eksperto parašo. Reikės gauti statybos leidimą", – pastebėjo A.Velykienė.

Naujosios tvarkos kritikai suskaičiavo, kiek per 24 šio mėnesio dienas darbų atliko ekspertai.

Nuo gegužės 1-osios apie statybų užbaigimą ar paskirties keitimą ekspertai sugebėjo patvirtinti tik 38 deklaracijas.

Statybų inspekcija, kuri taip pat dar vis pasirašo deklaracijas, sugebėjo per gegužę patvirtinti 569 dokumentus. Statybų inspekcijai palikta teisė tikrinti ir tvirtinti sudėtingesnius objektus.

Per gegužę statybų inspekcija išdavė 387 pažymas apie statinio statybą be nukrypimų, o ekspertai tesugebėjo išduoti 60 tokių pažymų.

Milijonai: Klaipėdos politikė Alina Velykienė suskaičiavo, kad privatūs ekspertai per metus uždirbs arti 10 mln. eurų vien tik padėdami parašą ant dokumentų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Mokės statytojas

Aplinkos ministerija į dienraščio "Klaipėda" klausimus apie Statybos įstatymo pataisas nesugebėjo atsakyti kone savaitę.

Viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė patikino, kad kritiką dėl įstatymo pataisų ministerija vis dėlto išgirdo.

"Mes stebime visuomenės reakciją į šį pokytį ir analizuojame, ką galime pagerinti ir pakeisti. Reaguojame į tai, ką girdime viešoje erdvėje. Kai kuriuos dalykus ruošiamės patobulinti", – pripažino viceministrė.

D.Veličkaitė-Matusevičė aiškino, kad 35 eurai už pažymą apie nebaigtą statybą iš esmės buvo per maža suma, kuria buvo įvertintas statybų inspekcijos darbuotojų darbas.

"Visi mokesčių mokėtojai buvo apvaginėjami, nes biudžeto lėšomis reikėjo išlaikyti statybų inspekciją. Visi suprantame, kad išlaidos tokiai procedūrai yra kur kas didesnės. Perdavus šią funkciją privačiam sektoriui, nereikia šios dalies išlaidų padengti biudžeto lėšomis", – kalbėjo viceministrė.

Kodėl nebuvo nuspręsta, pavyzdžiui, padidinti šios paslaugos įkainio?

D.Veličkaitė-Matusevičė aiškino, kad pokyčiai šioje sferoje prasidėjo dar 2019 m., ir ji negali atsakyti, kodėl sukta šiuo keliu.

"Siekta, kad ne visi mokesčių mokėtojai padengtų išlaidas, o tas pilietis, kuris statosi namą, sumokėtų. Dabar privatūs ekspertai siūlo platesnį paslaugų spektrą – konsultuoja, rengia ir kitus statyboms reikalingus dokumentus", – aiškino ministerijos atstovė.

Tačiau kyla klausimas, kodėl gyventojas verčiamas įsigyti iš ekspertų paslaugas, kai jis jų gali gauti bet kurioje kitoje įmonėje ar iš matininkų?

"Na, mes nesakome, kad žmonės verčiami rinktis tokias paslaugas. Mes laisvos rinkos nereguliuojame. Buvo tikimasi, kad kainas sureguliuos konkurencija. Bet matome, kad konkurenciją reikia didinti, o tai lems ir kainų kritimą. Vadinasi, reikia plėsti spektrą įmonių, kurios galėtų teikti tokią paslaugą", – aiškino D.Veličkaitė-Matusevičė.

Plės sąrašą

Šiuo metu šalyje užsiregistruota 30 ekspertų įmonių.

"Šį sąrašą galime praplėsti projekto ekspertizės rangovų įtraukimu. Tie, kurie turi atestatą, galės teikti tokias paslaugas", – žadėjo viceministrė.

D.Veličkaitė-Matusevičė aiškino, kad ekspertai esą pamanė, kad tokia paslauga prilygsta statinio ekspertizei.

"Gal ne visi suprato, kokias paslaugas teikti? Tai nėra statinio ekspertizė. Ekspertai ne tik patikrina dokumentaciją ir įsitikina, kad statinys yra pastatytas pagal projektą", – paaiškino D.Veličkaitė-Matusevičė.

Aplinkos viceministrė aiškino, kad, kilus visuomenės nepasitenkinimui, valdininkai savo politiką mėgina koreguoti.

Iš pradžių akcentavę, kad visos, net ir pačios menkiausios statybos privalo turėti statybos leidimą, dabar valdininkai jau aiškina, kad galbūt per plačiai užsimota su reikalavimais.

"Reikės įsivertinti, ar ne per plačiai reikalaujame leidimų ir deklaracijų, Tai vertiname kritiškai, Gal tai ir per didelė našta. Ministerija peržiūrinėja leidimų poreikį, gal ne visais atvejais jis yra būtinas? Gal vienais atvejais leidimas yra reikalingas, bet gal ne tiek svarbu yra patvirtinti deklaraciją", – svarstė D.Veličkaitė-Matusevičė.

Vis dėlto ministerija įstatymo pataisų nesiūlys atšaukti.

"Mes stengsimės padidinti konkurenciją, kritiškai peržiūrėsime reikalavimų apimtis. Tačiau šiuo metu neturime kertinio sprendimo suktis atgal. Dar turime vilties, kad pavyks sureguliuoti. Suktis atgal reikia, kai jau niekas nesuveikia", – įtikinėjo D.Veličkaitė-Matusevičė.

Dienraščio žiniomis, situacija dėl Statybos įstatymo pataisų sudomino ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. Per artėjančias savaites tarnyba žada atlikti antikorupcinį šių pataisų vertinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valdas

Valdas portretas
Namui priduoti buvau suruošes dokumentus 2014 m , dabar nusprendžiau galutinai priduoti. Nuvėjas į registrų centrą paaiškėjo, kad reikia deklaracijos apie užabaigimą reikia. Kurio statybų inspekcija dabar nebeišrašo. Pasirodo niekas nebetinka , viską perdaryti reikia. Nors tada sakė galėsiu betkada nuvėjas priduoti. O dabar ekspertų reikia ir visokių tiek nesamonių prigalvojo, kad net praėjo noras priduoti namą. Tokię įstatymai debilų sukurti , tik bėgt iš Lietuvos kuo greičiau.

Durniausias argumentas

Durniausias argumentas portretas
“Tegul moka tie, kurie statosi namą, o ne visi mokesčių mokėtojai” na tai ok, susimokėsiu, bet tada nenoriu mokėt irgi mokesčių už man neteikiamas paslaugas, mokyklas, darželius, visas kitas institucijas, kurių paslaugom nesinaudoju. Jie durni su tokiais argumentais? Taip veikia valstybės mechanizmas visi solidariai mokame ir pinigai išskirstomi reikiamom reikmėm, o čia kalba apie besistančius lyg apvoginėja valstybę, nes neapsimoka.. Tai uždarykit statybų inspekciją jei neapsimoka. Bet paliks. Veiks. Mažiau dirbs ir vistiek tuos pačius biudžeto pinigus ims.

Nuomonė

Nuomonė portretas
Visur veikia lobistai ir dideli pinigai. Protingai ir sąžiningai elgiantis turėtų būti valstybės nustatyti jkainiai ir vertinimus atliktų valstybinės institucijos, o taip pat galėtų ir verslas. O žmonės galėtų pasirinkti pagal kainą. Tas pats turėtų būti ir su elektros energija. O dabar viskas daroma, kad kainos augtų ir lupikautų tie, kurie nieko vertingo nedirba.
VISI KOMENTARAI 36

Galerijos

  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    1
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    8
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    12
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
  • Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
    Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“

    Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...

    2
  • Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras
    Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras

    Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...

    9
Daugiau straipsnių