Analogija su "Independence"

Siekdama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, šiomis dienomis Vokietijos energetikos kompanija RWE sudarė sutartį su Norvegijos kompanija "Hoegh LNG" dėl dviejų išdujinimo laivų nuomos. Šių laivų nuoma kainuotų apie 1,1 mlrd. eurų. Jie kartu per metus krautų iki 12 mlrd. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Vokietija siekia dujas per šiuos laivus priimti dar šiais metais, todėl jie turėtų būti parengti iki metų pabaigos.

Dar ketvirtadaliu, o iš viso perpus Vokietija priklausomybę nuo rusiškų dujų sumažintų 2023 m. pradžioje. Jos energetikos bendrovė "Uniper" su Graikijos bendrove "Dynagas" sutarė dėl dar dviejų dujų priėmimo laivų nuomos. Nauji ir galingesni laivai turi būti parengti iki 2023 m. pradžios.

Laivai arba vienas iš jų stovės Vilhelmshaveno uoste, kur yra galimybė greitai priimti dujas. Vilhelmshavene pradėtas statyti pirmasis Vokietijos dujų terminalas. Tiksliau –  pertvarkomos krantinės pritaikant jas priimti dujovežius. Pirmąjį Vokietijoje SGD terminalą stato "Uniper".

Terminalas būtų prijungtas prie Vokietijos dujotiekių sistemos. Vos už 25 km yra Etzelio požeminė dujų saugykla. Minėta "Uniper" yra šios saugyklos dalininkė.

Projektas: Bruns­biu­te­lio SGD ter­mi­na­lo kom­piu­te­ri­nis vaiz­das. 

Persiorientuoti kainuos milijardus

SGD terminalas Vilhelmshavene pradėtas statyti šiemet gegužės 5 d.

"Turime galimybę pasiekti tai, kas atrodė iš esmės neįmanoma, – per 10 mėnesių pastatyti SGD terminalą ir prijungti jį prie Vokietijos dujų tiekimo tinklo", – leidiniui "Deutsche Welle" teigė Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Vokietija siekia maždaug ketvirtadaliu dar šiemet sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Pripažįstama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulį apvertė aukštyn kojomis. Tai ypač pajuto Vokietija, kuri apie 60 proc. viso poreikio tenkina rusiškomis dujomis.

Be jau minėto Vilhelmshaveno terminalo, FSRU gamtinių dujų priėmimo terminalus Vokietija planuoja pasistatyti Brunsbiutelyje. Čia bus naudojama jau esanti šiokia tokia jūrinė infrastruktūra, kuri bus pritaikoma dujų krovai. Prie SGD terminalo Brunsbiutelyje planuojama statyti ir amoniako terminalą.

Vokietija skelbė, kad dujų terminalų statyboms Vilhelmshavene ir Brunsbiutelyje paruošta per 2,5 mlrd. eurų suma.

Vokietija kasmet sunaudoja apie 90 mlrd. kubinių metrų dujų. Pastačius keturis terminalus ji rusiškų dujų kiekį sumažins apie 60 proc.

Pranešama, kad dujos į Vokietiją būtų gabenamos laivais iš JAV, Kataro ir Norvegijos. "Deutsche Welle" duomenimis, pasaulyje dujų yra pakankamai ir lengvai galima keisti rusiškas dujas. Kataras Vokietijai pasiūlė net 20 metų reikalingų dujų pirkimo garantijos sutartį.

Su dujų priėmimo laivais, kurie yra analogiški Klaipėdos SGD laivui "Independence", Vokietija dar šiemet sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Greitai surasti laivai

Priimant sprendimą Vokietijoje statyti FSRU tipo su išdujinimo laivais SGD terminalus kaip pavyzdys buvo minima Lietuva, Klaipėdos uostas. Klaipėdoje ir dujų skirstymo stotyje netoli Vilniaus lankėsi Vokietijos leidinio "Deutsche Welle" žurnalistai, kurie kėlė klausimą, ar seks Vokietija Lietuvos pavyzdžiu apsirūpindama dujomis. Klaipėdos SGD terminalas turi didelę reikšmę aprūpinant regioną dujomis, ypač dabar, kai Rusija demonstruoja agresiją.

Klaipėdos SGD terminalas dirba visu pajėgumu. Dujomis aprūpina ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis. Praėjusią savaitę atidarius dujotiekio liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, dujos iš Klaipėdos terminalo tekės ir į rytinę Lenkiją.

Analogas: „Uni­per“ su Grai­ki­jos lai­vais veik­los sche­ma pa­na­ši kaip Klai­pė­do­je. / Stop kadras

Vokietijoje, skirtingai nei buvo Lietuvoje, kai ji kūrė Klaipėdos SGD terminalą, bent kol kas nekyla jokių kalbų dėl per didelių išdujinimo laivų nuomos kainų ar panašiai.

Taip gali būti ir todėl, kad situacija yra iš esmės pasikeitusi. Kai Lietuva kūrė Klaipėdos SGD terminalą, Rusija nekėlė tokios grėsmės, kokią  kelia įsiveržusi į Ukrainą.

Vokietija yra tarsi priversta labai greitais tempais kurti savo jūrinę dujų priėmimo sistemą. Tokia didelė valstybė, kaip Vokietija, gali sau leisti per trumpą laiką sudaryti keturių brangių išdujinimo laivų nuomos sutartis.

Kokios nors mažesnės šalys to greitai padaryti negalėtų. Galbūt išsinuomojant vieną laivą joms ir kaina būtų gerokai didesnė. Klaipėdos SGD terminalo kūrimo atveju ir laivo pristatymo laikas buvo gerokai ilgesnis. Teko laukti kelerius metus, kol laivas buvo pastatytas.

Dabar ir situacija dėl išdujinimo laivų yra kitokia. Pajutusios, kad suskystintųjų gamtinių dujų laivų paklausa smarkiai auga, jų nuomos kompanijos ir be konkretaus kliento užsakė naujų laivų statybas. Tai patvirtina ir Graikijos laivybos bendrovės "Dynagas" pavyzdys.