Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – efektyvus psoriazės gydymas

„Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Džiaugiuosi, kad moderniausias gydymas jau prieinamas ir Klaipėdos krašte – gydymą biologiniais vaistais gali skirti ne tik VUL Santaros klinikų ar Kauno klinikų dermatovenerologai, bet ir Klaipėdos universitetinės bei Respublikinės Klaipėdos ligoninių gydytojai“, – pabrėžia Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė.

Perpus greitesnis sprendimas

Psoriazės gydymas priklauso nuo jos sunkumo. Lengva psoriazė dažniausiai gydoma vietinio poveikio priemonėmis. Vidutine ir sunkia psoriaze sergantiems pacientams skiriamas sisteminis gydymas – tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija. Jau šiandien Lietuvoje gali būti skiriamas gydymas naujos kartos biologiniais medikamentais – Sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeitus psoriazės gydymo tvarką, nuo 2022 m. kovo mėn. 30 d. biologiniai medikamentai gali būti skiriami po 3 mėnesių gydymo metotreksatu. Iki šiol įprastas privalomo gydymo cheminiais vaistais terminas buvo 6 mėnesiai. J. Česienės teigimu, šie pažangiausi vaistai sergantiems vidutine ar sunkia psoriaze gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą.

„Kai ateina vidutine ar sunkia psoriazės forma sergantis pacientas, sudarome jam gydymo planą ir dėliojame gydymo taktiką. Pirmiausia skiriami vietiniai vaistai su fototerapija, tada, nesant pagerėjimo, skiriamas metrotreksatas. Vertiname, ar jis veikia ir ar pacientas gerai toleruoja šį vaistą dėl jo toksinio poveikio. Dabar, neveikiant cheminiams vaistams, dvigubai greičiau galėsime pereiti prie kito žingsnio – nebereikės žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti, o gal bus geriau“, – kalbėjo KUL Infekcinių ligų departamento vadovė.

Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad biologinė terapija skiriama atsižvelgiant į įvairias taisykles, o ir prireikia jos ne visiems – tą nusprendžia specialistai, atsižvelgdami į daug ligos faktorių.

„Vieni pacientai ateina su vienintele dėmele ir klausia, ar tai jau žvynelinė, o kiti ateina su išplitusia, pažengusia forma. Niekada neteisiame, nesakome, kad žmogus uždelsė, nes visi suprantame, kad neretai patekti pas gydytoją užtrunka, dėl to ir labai džiaugiamės, kad modernaus gydymo pasiekiamumas dabar bus didesnis. Ne kartą teko liudyti pacientų nepasitenkinimą, kai jie niekaip negalėdavo suprasti, kaip Klaipėdos mieste, regione jie negalėdavo gauti jiems priklausančių vaistų, ir turėdavo vykti į Kauną ar Vilnių. Tuo tarpu sergantieji psoriaziniu artritu tą patį vaistą uostamiestyje gaudavo“, – pasakojo J. Česienė.

Džiugina sėkmės istorijos

Pasikeitus ir biologinių vaistų skyrimo eiliškumui, jau šiandien kaip pirmosios eilės biologinis gydymas gali būti skiriami naujos kartos biologiniai medikamentai – interleukinų inhibitoriai.

„Atsiradus naujam preparatui, išsiplečia gydymo galimybės. Anksčiau būdavo taip – yra eilės tvarka, skiri vaistą, jis neveikia ir baigta – tavo rankos surištos. Šiandien jau turime keletos skirtingų grupių vaistus ir tai labai svarbu, nes kas tinka vienam pacientui, nebūtinai tiks kitam. Jei vienas vaistas išbandytas ir neturėjo laukiamo poveikio, žinome, kad galėsime jį pakeisti“, – pasakojo J. Česienė.

Tiesa, vien vaistų pasiūla problemos nesprendžia, mat už gydymo sėkmę atsakingas ir pats pacientas – būtinas glaudus jo ir gydytojo bendradarbiavimas.

„Kai pacientas randa jam tinkantį profesionalų gydytoją, draugystė užsimezga dešimtmečiams. Pirmasis vizitas dažniausiai įvyksta ankstyvame amžiuje, vėliau, dėl genetinio ligos polinkio, pacientas jau atvyksta su savo vaikais. Kartu tampame it giminės, apie kuriuos žinai viską“, – pasakojo gydytoja dermatologė.

J. Česienės teigimu, yra ir kita dalis pacientų, kurie numoja ranka ir nesidomi naujovėmis – jie žino, kad žvynelinė yra nepagydoma liga, reikalaujanti daug dėmesio, išlaidų, įvairiausių tepalų, tad renkasi ligą slėpti arba vasarą pasideginti saulėje gaunant fototerapijos dozę.

„Jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi sekti nurodymus. Jei reikia, tai, kaip sakome, emolientus kone kibirais ir tepti, koreguoti antsvorį, atsisakyti rūkymo. Turime be galo daug sėkmės istorijų, kur nuotraukos „prieš ir po“ yra kaip diena ir naktis. Dėl sveikos odos ir geros savijautos stengtis verta“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga per 125 mln. žmonių – apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje ši liga paplitusi daugiau nei tarp 120 tūkst. gyventojų.