- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po siautusių žiemos audrų į krantą žemyninėje dalyje sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje – apie 30 proc., sako mokslininkai.
Audrų niokotus pajūrio ruožus po audros ir gegužę pakartotinai aplankė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius.
„Situacija pajūryje pagerėjo ir pakankamai neblogai. Žemyno krante sugrįžo apie 60 proc. nuplauto smėlio, o Kuršių nerijoje ženkliai prasčiau, tik 30 procentų“, – BNS sakė G. Žilinskas.
Mokslininkai buvo paskaičiavę keturių šią žiemą praūžusių audrų, kuomet vėjo greitis buvo pasiekęs stichinį 35 metrų per sekundę lygį, padarytus nuostolius. Per audras žemyninėje dalyje buvo nuplauta apie 425 tūkst. kubinių metrų smėlio, po trijų mėnesių sugrąžinta apie 252 tūkst. kubinių metrų.
Nerija nukentėjo labiau
Kartu su Kuršių nerija audros pajūryje nuplovė apie 1,75 mln. kubinių metrų smėlio. Anot G. Žilinsko, tai apie dešimtadalis viso Kuršių nerijos kopagūbrio.
„Daug nuplovė, tik, matyt, giliai nespėjo nutempti. 40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo. Gal kiek panašiai kaip per Anatolijų, bet čia keturios žiemos audros“, – sakė G. Žilinskas.
40 metų dirbu, daug audrų mačiau nuo 1983 metų, bet tokios situacijos nebuvo.
Jo teigimu, lyginant su žemynu matyti, kad Kuršių nerijoje kol kas jūra nuplauto smėlio gražino beveik perpus mažiau. Taip pat nerijoje pasitaikė daugiau atkarpų, kur per audras buvo nuplautas didelis smėlio kiekis (pvz., piečiau Nidos), o grąžinta buvo tik apie 10 proc.
„Žodžiu, grąžinama skirtinguose ruožuose daug netolygiau nei žemyno krante“, – teigė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, smėlis labiausiai sugrįžo į paplūdimius, tačiau kai kur pagerėjo ir kopagūbrių situacija. Pastariesiems atsistatyti, anot G. Žilinsko, orai nebuvo palankūs, vyravo vėjai.
„Labiausiai liko „nukandžiota“ vizualiai ten, kur aukštas kopagūbris. Kur paplūdimys buvo išplautas ir skardis buvo didelis, į paplūdimį sugrįžus smėliui, dalį kopagūbrio apačios smėlis uždengė“, – sakė mokslininkas.
Pasimatė durpynai
Itin ženklų atsistatymą centro darbuotojai pastebėjo šiaurinėje žemyninės kranto dalies pusėje, tarp Palangos ir Nemirsetos, taip pat aplink Šventąją.
Čia po audrų pirmą kartą per savo 40 darbo metų G. Žilinskas teigė matęs taip nupustytą smėlį, jog visai netoli Būtingės pajūryje buvo atsivėrę durpynai.
„Būtingėje kai kur smėlio buvo kone nelikę, to nesu matęs, bet vyravę šiaurės vėjai grąžino smėlį ir uždengė“, – pasakojo mokslininkas.
Sugrįžus smėliui darbuotojai nustatė ir po audrų vėl paplatėjusius paplūdimius. Žemyninėje dalyje jie buvo susiaurėję aštuoniais metrais, pusė tiek jau sugrįžo į savo vietą.
Kuršių nerijoje paplūdimiai kai kur buvo susiaurėję net 16 metrų, tačiau, pasak G. Žilinsko „septynis metrus jau sugrįžo“.
„Atsistatymas dar vyks ir vasarą, ir rudenį, maždaug iki spalio“, – sakė mokslininkas.
G. Žilinsko teigimu, jei vėjas neviršija maždaug 14 m/s, nevyrauja lietūs, tuomet sausas smėlis iš paplūdimio ima grįžti į kopagūbrius. Jei pučia stipresni nei 14 m/s vėjai, tuomet kopagūbriai ardomi.
Keturios stiprios audros, stipriai pažeidusios paplūdimius, viena po kitos pajūryje praūžė sausio ir vasario mėnesiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?3
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas1
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus15
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai12
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...