Pušinio keliaujančio kuoduočio kelionė

  • Teksto dydis:

Ne kasmet galima stebėti ir stebėtis keista Kuršių nerijos retenybe – pušinio keliaujančio kuoduočio vikšrų karavanu, kuris gali nusidriekti iki pusantro metro ilgio, o gal ir daugiau. Kolonos vedlys išleidžia šilko siūlą ir juo seka kiti vikšrai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) darbuotojai pasidalijo unikaliais kadrais iš pušinio keliaujančio kuoduočio (Thaumetopoea pinivora) gyvenimo.

Šie Lietuvoje reti drugiai kiaušinėlius deda ant pušų spyglių.

Lietuvoje pušinio keliaujančio kuoduočio vikšrai minta kalninės pušies spygliais, o kitose šalyse pagrindinis mitybinis augalas – paprastoji pušis.

Išsiritę iš kiaušinėlių vikšriukai nešliaužioja kas sau, o gyvena grupėmis.

Dienos metu vikšrai tūno ant pušies šakų, kamieno ar net ant žemės, o maitinasi naktimis.

Vasaros antroje pusėje jau ūgtelėję vikšrai pradeda leistis nuo medžių ir drauge vienas paskui kitą ropoja ieškoti maisto ar saugios vietos kokonui susisukti.

Vikšro kūnas padengtas ilgais plaukeliais, kuriuose yra nuodingų, skausmingas alergines reakcijas sukeliančių medžiagų.

Tad poilsiautojams siūloma nesmalsauti ir vikšrų neliesti.

Lietuvoje pušinis keliaujantis kuoduotis yra labai retas ir aptinkamas tik Kuršių nerijoje ties Nida.

Ši drugių rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, nes yra pažeidžiama ir jos išnykimo gamtoje tikimybė labai didelė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių