- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žardės piliakalnis parduodamas! Tokia informacija pateikiama skelbime apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Kaina – visai ne bauginanti.
Skelbime kalba ir apie pilį
Nei daug, nei mažai – viso labo 90 tūkst. eurų už Žardės piliakalnį su sodyba.
Viliojamas pasiūlymas, jei tai būtų tiesa.
Tame pačiame skelbime pirmojoje nuotraukoje rodomas ne parduodamas pastatas, o piliakalnis, galimi pirkėjai viliojami informacija, kad 1253 m. šioje vietoje stovėjusi pilis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad būtent ji ir parduodama.
Be to, teigiama, kad šalia yra miškas.
"Sodyba istoriją menančioje vietoje bus išskirtinė visiems laikams! Vertinantiems individualumą – kitos tokios vietos Klaipėdoje nėra ir nebus", – patikslino skelbimo autoriai.
Reklama ar spąstai?
Tik atidesnis skelbimo skaitytojas supranta, kad parduodamas viso labo 6 arų žemės sklypas aplink 1950 m. pastatytą negyvenamą namą.
Tik dėl teiginio, kad tai – namo statybai skirtas sklypas piliakalnio papėdėje, paveldosaugininkai turėtų ką pasakyti.
"Tai yra puikus pavyzdys, kaip gudrūs vadybininkai parduodamo objekto trūkumą pateikia, kaip privalumą. Tokį objektą įsigyti panoręs žmogus turi žinoti, kad jame negalės nieko statyti, o bet kokius darbus pirmiausia turės lydėti nepaprastai daug kainuojantys archeologiniai tyrimai", – komentavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus viršininkas Vitalijus Juška teigė 1936 m. plane šios sodybos neradęs pažymėtos, labiausiai tikėtina, kad sodyba šioje vietoje atsirado pokariu, o aplinkui ją suformuotas 6 arų sklypas.
"Jeigu sako A, turi pasakyti ir B. Apie viso piliakalnio pardavimą negali būti net kalbos. Atvirkščiai, Lietuvos Vyriausybė kartu su Kultūros ministerija parengė svarbesnių Lietuvos piliakalnių sąrašus, kuriuose turėtų būti suformuoti valstybinės žemės sklypai. Esame proceso pradžioje, nagrinėjame galimybę valstybinėje žemėje suformuoti sklypą Žardės piliakalnį, – paaiškino V.Juška. – Dar prieš penkerius metus Kultūros paveldo departamentas buvo parengęs individualų apsaugos reglamentą. Pagal jį jokia nauja statyba piliakalnio teritorijoje ar jo apsaugos zonoje negalima. Negalima plėsti čia jau esančių statinių tūrio, jų rekonstruoti. Viena, kas galima, gyventi esamą pastatą paremontavus, ir viskas."
Dėmesys – miesto centrui
Pasak V.Juškos, maždaug 500 hektarų teritorijoje yra ir privačių, ir valstybinių sklypų.
Kultūros paveldo departamentas piliakalnio teritoriją gerokai praplėtė, buvo nustatyta jo apsaugos zona. Taip privatūs sklypai pateko į saugotiną teritoriją. Paveldosaugininkams teks ieškoti kompromisinio varianto, veikiausiai, privatūs sklypai iš piliakalnio teritorijos bus "iškirpti".
"Pačiame piliakalnyje privačių sklypų tikrai nėra, ten laisva valstybinė žemė. Formaliai žiūrint, yra galimybė išpirkti privačią valdą, esančią arčiausiai piliakalnio, jei yra viešasis interesas. Kita vertus, ta sodyba ten yra gana seniai, tad jos vaizdas jau tapo įprastas", – svarstė V.Juška.
Pasirodo, savivaldybės Paveldosaugos skyrius prieš keletą metų yra parengęs projektą sutvarkyti piliakalnį lankymui, įrengiant laiptus skirtus užlipti ant piliakalnio, aikštelę automobiliams, pikniko vietą, vietą informaciniams stendams. Bet savivaldybė labiau koncentravosi į darbus miesto centre, todėl šiai vietai sutvarkyti pinigų neatsirado. Tiesa, projektas vis dar nepalaidotas.
Visa informacija apie saugomus objektus yra viešai prieinama.
Praeities dar neįvertinome
Viena paskutiniųjų Žardės piliakalnį ir jo apylinkes tyrinėjusi archeologė Ieva Masiulienė pasakojo, kad greta minimo sklypo yra radusi kultūrinio sluoksnio fragmentų ir senųjų gyventojų veiklos pėdsakų.
Žardės piliakalniui labai nesiseka.
"Žardės piliakalniui labai nesiseka. Tvarkybos planas vis dar neįgyvendintas, žmonės nesupranta jo vertės, ant jo laidoja savo nugaišusius gyvūnus, jį naikina, šiukšlina prie jo. Dabartiniams žmonėms sunku suvokti, kad iki XIV amžiaus čia buvo didžiulis kompleksas su trimis piliakalniais (Žardės, Laistų ir jau sunaikintas Gibišių), dviem kapinynais (Laistų ir Bandužių), šiame dideliame plote gyveno žmonės. Profesorius Jonas Genys prie Smeltalės upelio aptiko uostelio liekanas. Ten, kur dabar įsikūrusi logistikos įmonė, yra buvę dideli ūkinės ir gamybinės paskirties plotai", – pasakojo archeologė.
Čia bandyta surengti senųjų amatų dienas, savanoriai ne kartą tvarkė patį piliakalnį ir jo prieigas. Tačiau ši unikali vieta vis dar klaipėdiečių neatrasta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų14
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?34
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?12
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas20
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...