- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurie gera valia į namus ukrainiečius įsileidę lietuviai ima sukčiauti. Savivaldybės sako jau turinčios signalų, kad net karo pabėgėliams išvykus, būstų šeimininkai toliau iš valstybės ima kompensacijas už nuomą. Ar kas nors tikrina, gyvena ukrainiečiai kompensacijas gaunančių lietuvių namuose, ar ne, ir kas gresia sukčiaujantiems, domėjosi LNK.
„Ačiū, kad priglaudėte mus. Nesitikėjome, kad Lietuvoje toks santykis su ukrainiečiais, taip palaiko mus sunkioje situacijoje“, – prieš lipdama į autobusą, vežantį atgal į gimtinę, dėkojo karo pabėgėlė Natalija.
„Jau pasiilgome ir artimųjų, reikia grįžti į darbą, palaikyti Ukrainos ekonomiką. Čia labai gerai, mus gerai priėmė, bet namai yra namai“, – kalbėjo kita ukrainietė.
„Tiesiog tokios aplinkybės, kad ten namuose verslas liko, yra bėdų su dokumentais“, – pasakojo Aliona.
Vien per gegužę autobusais iš Kauno į Ukrainą organizuotai išvyko apie 400 žmonių.
„Matome tendenciją, kad daug žmonių nori sugrįžti į savo tėvynę ir jau yra per 700 žmonių, kurie yra priėmę sprendimą ir pranešę Migracijos departamentui, kad jie grįžta atgal į Ukrainą“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tačiau dalis išvykstančių ukrainiečių apie tai, kad palieka Lietuvą, Migracijos departamentui nepraneša. Kiek ukrainiečių išvažiavo į tėvynę ar kitas šalis – nežinia. Lietuviai, kurie priėmė ukrainiečius, už tai gauna ar gaus kompensacijas.
„Mes žinom, bet mūsų šeimininkas toks, kad sakė „ne tam ėmiau pabėgėlius, kad man ką nors mokėtų“, bet mes su juo pakalbėjom, kad šį klausimą išspręstų“, – tikino Aliona.
„Buvo nuostabi mergina Živilė, kuri mus priglaudė, atsisakė imti pinigus už būstą. Mes jai labai dėkingi“, – šypsojosi Natalija.
Specialistus pasiekia žinios, kad ukrainiečiams išvykus būstų savininkai ir toliau neatsisako kompensacijų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Turime tokių kaip ir nuogirdų. Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ir Migracijos departamentas tikrai ieško sprendimo būdų, kaip savivaldybėms galėtų būti prieinama ta informacija, kad galėtume ją pasitikrinti. Tikėtina, kad tokių atvejų gali atsirasti“, – teigė laikinoji „Vilniaus miesto būsto“ vadovė Rosita Žibelienė.
Kai kurios savivaldybės tikrina, ar tikrai kompensaciją gaunantis žmogus turi nuomininkų ukrainiečių. Sostinė tokių reidų neplanuoja. SADM sako, kad dėl kontrolės sprendžia pačios savivaldybės, o ministerija laikosi principo, kad lietuviai yra sąžiningi.
Išmokėta neteisėta kompensacija privalės būti grąžinta, tiesiog laiko klausimas, kada.
„Mes tikime žmonių gera valia ir jais pasitikime. Jeigu yra kažkokie išimtiniai piktnaudžiavimo atvejai, tai juos atskirai reikia spręsti, nes bendros didelės problemos mes tikrai nematome“, – tvirtino SADM viceministras Vytautas Šilinskas.
Sukčiaujantieji perspėjami: jei jau įklius, geruoju nesibaigs.
„Išmokėta neteisėta kompensacija privalės būti grąžinta, tiesiog laiko klausimas, kada“, – sakė R. Žibelienė.
„Aš kaip teisininkas matau, kad čia galėtų būti ir iki baudžiamosios atsakomybės, jeigu žmogus gauna lėšas, kurių jam nepriklauso gauti“, – teigė V. Šilinskas.
Yra ir sąžiningai prisipažįstančių, kad nuomininkai ukrainiečiai išvyko.
„Tikrai pasitaiko atvejų ir dėkojame sąmoningiems vilniečiams, kurie praneša apie ukrainiečių pasitraukimą. Šiandien turime dvylika tokių prašymų“, – tvirtino R. Žibelienė.
Vilniuje kompensacijų už būsto nuomą pasiprašė per tūkstantį žmonių. Kol kas kompensacijos paskirtos 126. Iš viso šalyje už nuomą ukrainiečiams skirta trečdalis milijono eurų.
Anot Migracijos departamento, gegužės 30-ąją pradės veikti bendra Europos Sąjungos duomenų bazė, kurioje bus informacija apie karo pabėgėlius iš Ukrainos. Tuomet pareigūnai greičiau nustatys neva Lietuvoje esantis ukrainietis seniai ne Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika7
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?14
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...