- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. Ši jo frazė turbūt geriausiai paaiškina, kodėl apie prezidentą Valdą Adamkų sukurtas filmas praėjusią savaitę Lietuvos kino teatruose tapo vienu žiūrimiausių filmų.
Lietuvių mylimą prezidentą kino dvikovoje įveikė tik populiarus animacinis filmas apie pandą. Pirmąjį rodymo savaitgalį „Prezidentą“ pažiūrėjo daugiau nei trys tūkstančiai žmonių, filmas tapo antruoju populiariausiu filmu visuose kino teatruose.
Po premjeros E. Jakilaitis pasakė dar daugiau. Jis prisipažino, kad V. Adamkaus ir jo žmonos Almos meilės istorija jam visada užspaudžia gerklę. „Tai viena gražiausių meilės istorijų, kada nors nutikusių Lietuvoje. Vienas kito supratimo, paramos, pajutimo ir santykių etalonas“, – kalbėjo jis.
Organizatorių nuotr.
„Didžiulė palaima pažinti prezidentą. Jis yra žmogus, pasirinkęs meilės Lietuvai kelią. Tas kelias nebuvo labai lengvas, greičiau – akmenuotas, bet Lietuvai labai reikalingas. Tikrai žinau, kad herojiškos situacijos nutinka tik herojams. V. Adamkus yra būtent iš jų“, – sakė premjeroje apsilankiusi pianistė Mūza Rubackytė, su prezidentu susipažinusi dar 1990 metais.
Filmą pažiūrėjusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė iš jo išsinešanti labai daug – nuo jautrių istorijų apie prezidento vaikystę ir jo pažintį su ponia Alma iki pranašiškų prezidento žodžių apie Europos ateitį. „Tai politikas, kuris visada žvelgė giliau“, – sakė Seimo pirmininkė.
Jaukų ir šiltą filmo toną pabrėžė ir Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji sakė, kad filmas ne tik sukėlė daug minčių apie Lietuvos nueitą kelią, apie prezidento indėlį, bet ir apie tai, kokia iš tiesų turi būti politinė kultūra: „Prezidentas labai aukštai iškėlė kartelę, jis mūsų politikos šviesulys, moralinis standartas, kviečiantis kiekvieną asmeniškai mąstyti apie tai, kaip reikėtų tarnauti žmonėms ir visuomenei. Filmas mane palietė asmeniškai, mūsų politikoje taip dažnai trūksta jautrumo, empatijos, nuoširdumo. Prezidentas V. Adamkus šias savybes tiesiog spinduliuoja.“
Organizatorių nuotr.
„Mes turime vystyti šią mintį – gyvenome prie Adamkaus, kaip mūsų seneliai kadaise gyveno prie Smetonos“, – po premjeros šypsojosi istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. V. Adamkaus prezidentavimo metais buvęs komandoje, šiandien jis yra visiškai tikras: „Prezidentas yra kokybės ženklas. Kažkokiu stebuklingu būdu subtiliai jis Lietuvą atvėrė pasauliui.“
Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Mindaugas Jackevičius filmą pavadino svarbiu istorijos metraščiu, kuris liks ateities kartoms. „Kai vyko pirmieji prezidento rinkimai, aš buvau dar vaikas, šypseną kėlė anuomet tokie jauni kolegų veidai. Nuostabu, kad salėje mes dar galime turėti pagrindinį tokio garbaus amžiaus filmo herojų ir jis gali su mumis bendrauti. Tiesą sakant, man irgi įstrigo filmo prodiuserio Arūno Valinsko žodžiai – mes gyvenome prie Valdo Adamkaus. Ketinu gyventi dar ilgai, būtinai apie tai papasakosiu jauniesiems kolegoms“, – kalbėjo M. Jackevičius.
„Drąsa veikia istoriją, drąsa kuria istoriją“, – tokį įspūdį po filmo išsinešė Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva. Ji pasakojo apie tai, kad daug iš prezidento mokėsi, drauge su juo kurdama nepriklausomą Lietuvą. „Prezidentas manimi pasitikėjo, gavau iš jo labai stiprių gyvenimo pamokų, Lietuva turi kuo didžiuotis, o mes turime tęsti jo darbus, nešti jo šviesą toliau“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Organizatorių nuotr.
Didelį įspūdį filmas paliko ir į premjerą pakviestam kunigui Ričardui Doveikai. Jis kalbėjo apie tai, kad V. Adamkus buvo tarsi tiltas tarp mūsų svajonių ir vilties, žmogus, išpildęs Sibiro tremtinių svajones, lietuvių motinų nakties pasakas, atvėręs bažnyčią, priminęs, kokia svarbi yra lietuvių kalba ir kultūra. „Savo šalies šaknyse ir įsčiose turime prezidentą, kuris tapo dovana kiekvienam, kuris apsisprendžia būti didesniu lietuviu pasaulyje“, – sakė R. Doveika.
Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei D. Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui A. Valinskui. Po metų su prezidentu V. Adamkumi buvo parengtas viso gyvenimo interviu, padėjęs pagrindą filmui. Keturias valandas užtrukęs pasakojimas apie vaikystę, jaunystę ir brandos metus atskleidė prezidento asmenybę, jo požiūrį į daugybę gyvenimą lydėjusių istorinių įvykių.
Dokumentinis filmas „Prezidentas“ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Gargždų, Utenos, Ukmergės ir Varėnos kino teatruose – nuo balandžio 12 dienos. Filmą režisavo G. Genevičiūtė ir D. Žeimytė-Bilienė. Muziką specialiai filmui kūrė kompozitorius G. Zujus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...