- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
Lietuvos kino teatruose nuo šio penktadienio pradedama rodyti istorinė pasakojimo drama „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Vakar sostinėje buvo filmo premjera, į kurią atvyko filmo režisieriai Raitis ir Lauris Abele, o taip pat kviestinė baltų bendruomenės, kultūros, politikos, verslo ir pramogų pasaulio žinomi žmonės. Svečius pasitiko Baltų vikingai, o filmo pristatymą scenoje su dainomis pradėjo Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“.
Filmo režisieriaus Raitis Ābele premjeroje sakė: „Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. O juk mūsų kalbos kilusios iš tos pačios baltų prokalbės. Gal vertėtų bent metus pasimokyti mūsų kalbų mokykloje? Juks esame broliai. Apie tai ir yra šis filmas – apie mūsų bendrą kilmę – apie mūsų protėvius, baltų gentis. Jau seniai reikėjo, kad kažkas sukurtų šiuolaikinį filmą apie mūsų bendras Baltijos šaknis. Mes visi esame tarpusavyje susiję ir neturėtume to pamiršti. Mūsų tikslas buvo padaryti filmą vizualiai patrauklų, kad taip pat motyvuotume jaunesnes kartas domėtis istorija. Manau, nesvarbu, ar filmą sukūrė latvis, ar lietuvis, rezultatas būtų panašus. Tai istorija, kurią papasakojo vienas iš mūsų, gyvendamas savo laisvoje šalyje.“
„Baltų gentys“ – tai informatyvus, edukacinis filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis, kad suprastų, iš kur mes atėjome, kur mūsų šaknys? Dokumentinė drama paneigia baltų žmonių, kaip taikių ūkininkų, mitus ir sukelia diskusiją – kiek mažai mes žinome apie kraują, kuris teka mūsų venose. Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į baltų žemes?
Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.
Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu! Kas buvo paskutinieji Europos pagonys ir kuo jie tikėjo?
Filmas susideda iš istorinių rekonstrukcijų, gyvų veiksmo scenų ir kompiuterinės animacijos. Ši istorija pasakojama su aktoriais be jokio dialogo. Vienas iš pasakotojų yra Larsas, kuris pateikia XIII amžiaus krikščionišką pagoniškos gyvensenos požiūrį, o kitas pasakotojas objektyviai perteikia kontekstą kaip mokslo ekspertų informaciją.
Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus. Tai užtruko tiek ilgai, nes filmui reikėjo ir šiltos vasaros, ir auksinio rudens, lietaus, purvo, sniego, rūko, ledo, saulėlydžio, debesų ir t.t.
Šiame filme dauguma rašytinių šaltinių yra iš Skandinavijos sagų ir vokiečių kronikų. Filmo kūrėjai atsakingai stengėsi išlaikyti istorinį tikslumą, bendradarbiaudami su istorijos tyrinėtojais, archeologais, mitologais, savo srities profesionalais iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Filme dalyvavo 500 aktorių iš visų Baltijos šalių.
Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.
Filmo režisieriai broliai Raitis Abele ir Lauris Abele.
Kinematografiją kūrė Marcis Abele ir Janis Indriks.
Scenarijaus autoriai: Guntis Berelis, Toms Kencis.
Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai: Kaspars Aninš, Kristaps Bedritis, Lauma Balode, Toms Skabardis, Francis Hagendrofs ir kt.
Tai buvo žiūrimiausias dokumentinis filmas kino teatruose Latvijoje. Jį aplankė daugiau nei 22 tūkst.žmonių. Filmo biudžetas 500 tūkst. eurų. Filmo trukmė: 103 min
Premjeroje dalyvavo: Filmo režisieriai Raitis ir Lauris Albele; kompanijos „Film Jam“ įkūrėjas, prodiuseris Stasys Baltakis, organizavęs filmo „Baltų gentys“ sklaidą Lietuvoje; apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ (įkūrėjai Inija ir Jonas Trinkūnai); Baltų vikingai (vadovas Benas Šimkus) ir kt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...