- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienio vakarą vienintelis Šiaurės Europoje vykstantis A klasės kino festivalis – Talino „Juodosios naktys“, paskelbė nugalėtojus. Baltijos šalių konkursinėje programoje geriausios bendros gamybos prodiuserės apdovanojimą pelnė filmo „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė. Kartu su Ispanija ir Švedija sukurta režisierės Marijos Kavtaradze intymi meilės istorija teberodoma Lietuvos kino teatruose.
„Šis filmas savo giliai emocingu scenarijumi ir išskirtine aktorių vaidyba tyrinėja tapatybę ir seksualumą. Jo herojų meilė – nuostabiai nufilmuota ir subtiliai atvaizduota. Jų švelnumas, intymumas ir skausmas tuo pat metu yra ir odė, ir iššūkis meilės galiai“, – įteikdama apdovanojimą sakė šios konkursinės programos žiuri.
„Pirmiausiai noriu padėkoti filmo režisierei Marijai Kavtaradze. Tai – antrasis mūsų bendras darbas ir, tikiuosi, jų dar daug kartu sukursime. Sveikinu mūsų pagrindinius aktorius ir talentingąją komandą. Ir, žinoma, labai dėkoju filmo partneriams – koprodiuseriams iš Ispanijos ir Švedijos“, – atsiimdama apdovanojimą sakė „Tu man nieko neprimeni“ prodiuserė Marija Razgutė.
„Jau greitai sukaks metai, kaip filmas „Tu man nieko neprimeni“ keliauja per pasaulį ir jaučiame, kad susidomėjimas juo tik didėja. Taline sulaukėme daug meilės iš festivalio žiūrovų: seansai buvo sausakimši, o susitikimas su žiūrovais buvo vienas ilgiausių ir labiausiai šildančių pokalbių, kokius esame turėję šio filmo kelionėje“, – įspūdžiais iš festivalio dalijosi M. Razgutė.
Šiemetinėje „Juodųjų naktų“ Baltijos šalių konkursinėje programoje varžėsi net septyniolika filmų, tarp kurių – septyni darbai, kuriuos kūrė arba ženkliai prisidėjo lietuviai: Marijos Kavtaradze „Tu man nieko neprimeni“, Artūro Jevdokimovo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“, DK Welchman ir Hugh Welchman „Kaimiečiai“, Ramūno Cicėno „Šeima“, Romo Zabarausko „Rašytojas“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti siela“ ir Arko Okk filmas „Ledas, kuris mus palaiko“.
Filmas „Tu man nieko neprimeni“ nuo pasaulinės premjeros ir geriausios režisūros apdovanojimo prestižiniame „Sundance“ (JAV) festivalyje jau apkeliavo ar iki metų pabaigos apkeliaus beveik 60 kino festivalių visame pasaulyje – nuo Graikijos iki Australijos, nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Taivano. Filmas keliauja ne tik per festivalius – „Tu man nieko neprimeni“ kino teatruose rodys Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos, Ispanijos, Indonezijos, Lenkijos filmų platintojai.
Taline sulaukėme daug meilės iš festivalio žiūrovų: seansai buvo sausakimši, o susitikimas su žiūrovais buvo vienas ilgiausių ir labiausiai šildančių pokalbių, kokius esame turėję šio filmo kelionėje.
Intymioje meilės istorijoje „Tu man nieko neprimeni“ šiuolaikinio šokio šokėja Elena sutinka gestų kalbos vertėją Dovydą. Tarp jų užsimezga švelnus ryšys, Dovydas ir Elena ima artėti vienas prie kito ir platoniški santykiai pamažu virsta romantiniais. Kai Dovydas atskleidžia esantis aseksualus, jiedu pasiryžta savojo intymumo ieškoti drauge – atrasti savo pačių būdą kurti santykius.
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, filmo režisierė Marija Kavtaradze taip pat yra ir jo scenarijaus autorė, filmo operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“). Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, jis sukurtas bendra gamyba su Ispanija ir Švedija.
Apie „M–Films“
2008 m. įkurta kino gamybos kompanija „M–Films“ prodiusuoja vaidybinius bei animacinius filmus, kurie sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, ne vienas jų apdovanotas Nacionaliniais Lietuvos kino apdovanojimais bei „Sidabrinėmis gervėmis”. Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Marijos Kavtaradze („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“), Karolio Kaupinio („Nova Lituania“), Vytauto Katkaus („Uogos“) – filmus, o taip pat dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...