Amžinybėn išėjo Australijos lietuvių visuomenės veikėja G. Kazokienė

  • Teksto dydis:

Antrą šv. Velykų dieną iš Australijos atėjo skaudi žinia: balandžio 6 d. eidama 91-uosius metus amžinybėn išėjo dr. Genovaitė Kazokienė, Australijos lietuvių visuomenės ir kultūros veiklioji darbininkė, lietuvių meno tyrinėtoja ir puoselėtoja, Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narė, įžymi kolekcininkė, dosniausia Lietuvos dailės muziejaus mecenatė, dovanojusi kelias vertingas kolekcijas. Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų meno kolekcijos dalis rodoma Radvilų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.

Genovaitė Budreikaitė-Kazokienė gimė ir užaugo Kaune. Dar mokydamasi "Aušros" mergaičių gimnazijoje kartu su tėvu Jonu Budreika ji dalyvavo 1941 m. birželio 23-iosios sukilime, o 1944 m. viena iš savo šeimos pasitraukė į Vakarus. 1949 m. baigė Tiubingeno universiteto odontologijos fakultetą ir kartu su vyru Vincu Kazoku emigravo į Australiją. Ten nepripažino Vokietijoje įgyto medikės diplomo, tad studijas kartojo Sidnėjaus universitete.

Nemesdama medikės darbo, leidusio išlaikyti šeimą, o V. Kazokui  dirbti "Mūsų pastogės" redaktoriumi ir reikštis kaip publicistui ir literatui, G. Kazokienė 1969 m. Sidnėjaus universitete  pradėjo studijuoti vaizduojamąjį meną. 1975 m. ten įgijo bakalauro, o 1982 m. už  studiją "M. K. Čiurlionio gyvenimas ir kūryba"  jai suteiktas magistro laipsnis. Ši studija JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos mokslinių darbų konkurse 1982 m. buvo įvertinta I premija, o Čiurlionis įtrauktas į Sidnėjaus universiteto moderniojo meno kursą.

Po vyro mirties G. Kazokienė atsisakė odontologės darbo, kurį dirbo 25 metus, įstojo į Tasmanijos universitetą, per šešerius metus parengė ir 1994 m. apgynė daktaro disertaciją, kurioje pristatė 140 Australijos lietuvių dailininkų, tautodailininkų ir fotomenininkų kūrybą. Grįžusi iš Tasmanijos ji pardavė namus ir už tuos pinigus leidosi į pavojingas keliones po Okeniją kaupti kolekcijų Lietuvai.

Bet kolekcionavimas buvo tik vienas iš nesuskaičiuojamų G. Kazokienės darbų. Tris dešimtmečius Kazokų namai Bankstaune, vadinamoji "Kazokynė", buvo lietuvių kultūros Sidnėjuje centras: ten veikė  "Mūsų pastogės" redakcija, vykdavo "Plunksnos" klubo diskusijos, tautinių šokių repeticijos.

G. Kazokienė dirbo lietuviškoje mokykloje, skaitė paskaitas, ruošė minėjimus, režisavo vaidinimus, bendradarbiavo lietuvių spaudoje, vedė Sidnėjaus lietuvių radijo valandėles, atstovavo Australijai Pasaulio lietuvių bendruomenės seimuose, vadovavo Australijos lietuvių medikų draugijai. Ji surengė per 20 lietuvių dailininkų parodų, kai kurias – prestižinėse Sidnėjaus salėse, 1985 m. įkūrė Lietuvių meno ir tautodailės draugiją ir jai vadovavo, 1988 m. įsteigė V. ir G. Kazokų meno fondą lietuvių dailininkams Australijoje, 1995 m.- kitą meno fondą Lietuvos dailininkams skatinti.

1997 m. dr. G. Kazokienė apdovanota Gedimino ordinu. Paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi 2003 m. vasarą: Vilniaus rotušėje buvo pristatyta Australijoje anglų k. išleista G. Kazokienės akademinė studija "Lietuviai dailininkai Australijoje 1950-1990 m." ir atidaryta Australijos lietuvių dailės kolekcijos, kurią G. Kazokienė dovanojo Lietuvai, paroda.

Drąsi, valinga,  nepataikaujanti, kupina dvasinės giedros, nenuspėjamų idėjų ir geriausių norų, ji visą gyvenimą aistringai dirbo lietuvybei ir lietuvių kultūrai. Tiesiog nemokėjo nedirbti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių