- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antrą šv. Velykų dieną iš Australijos atėjo skaudi žinia: balandžio 6 d. eidama 91-uosius metus amžinybėn išėjo dr. Genovaitė Kazokienė, Australijos lietuvių visuomenės ir kultūros veiklioji darbininkė, lietuvių meno tyrinėtoja ir puoselėtoja, Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narė, įžymi kolekcininkė, dosniausia Lietuvos dailės muziejaus mecenatė, dovanojusi kelias vertingas kolekcijas. Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų meno kolekcijos dalis rodoma Radvilų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.
Genovaitė Budreikaitė-Kazokienė gimė ir užaugo Kaune. Dar mokydamasi "Aušros" mergaičių gimnazijoje kartu su tėvu Jonu Budreika ji dalyvavo 1941 m. birželio 23-iosios sukilime, o 1944 m. viena iš savo šeimos pasitraukė į Vakarus. 1949 m. baigė Tiubingeno universiteto odontologijos fakultetą ir kartu su vyru Vincu Kazoku emigravo į Australiją. Ten nepripažino Vokietijoje įgyto medikės diplomo, tad studijas kartojo Sidnėjaus universitete.
Nemesdama medikės darbo, leidusio išlaikyti šeimą, o V. Kazokui dirbti "Mūsų pastogės" redaktoriumi ir reikštis kaip publicistui ir literatui, G. Kazokienė 1969 m. Sidnėjaus universitete pradėjo studijuoti vaizduojamąjį meną. 1975 m. ten įgijo bakalauro, o 1982 m. už studiją "M. K. Čiurlionio gyvenimas ir kūryba" jai suteiktas magistro laipsnis. Ši studija JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos mokslinių darbų konkurse 1982 m. buvo įvertinta I premija, o Čiurlionis įtrauktas į Sidnėjaus universiteto moderniojo meno kursą.
Po vyro mirties G. Kazokienė atsisakė odontologės darbo, kurį dirbo 25 metus, įstojo į Tasmanijos universitetą, per šešerius metus parengė ir 1994 m. apgynė daktaro disertaciją, kurioje pristatė 140 Australijos lietuvių dailininkų, tautodailininkų ir fotomenininkų kūrybą. Grįžusi iš Tasmanijos ji pardavė namus ir už tuos pinigus leidosi į pavojingas keliones po Okeniją kaupti kolekcijų Lietuvai.
Bet kolekcionavimas buvo tik vienas iš nesuskaičiuojamų G. Kazokienės darbų. Tris dešimtmečius Kazokų namai Bankstaune, vadinamoji "Kazokynė", buvo lietuvių kultūros Sidnėjuje centras: ten veikė "Mūsų pastogės" redakcija, vykdavo "Plunksnos" klubo diskusijos, tautinių šokių repeticijos.
G. Kazokienė dirbo lietuviškoje mokykloje, skaitė paskaitas, ruošė minėjimus, režisavo vaidinimus, bendradarbiavo lietuvių spaudoje, vedė Sidnėjaus lietuvių radijo valandėles, atstovavo Australijai Pasaulio lietuvių bendruomenės seimuose, vadovavo Australijos lietuvių medikų draugijai. Ji surengė per 20 lietuvių dailininkų parodų, kai kurias – prestižinėse Sidnėjaus salėse, 1985 m. įkūrė Lietuvių meno ir tautodailės draugiją ir jai vadovavo, 1988 m. įsteigė V. ir G. Kazokų meno fondą lietuvių dailininkams Australijoje, 1995 m.- kitą meno fondą Lietuvos dailininkams skatinti.
1997 m. dr. G. Kazokienė apdovanota Gedimino ordinu. Paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi 2003 m. vasarą: Vilniaus rotušėje buvo pristatyta Australijoje anglų k. išleista G. Kazokienės akademinė studija "Lietuviai dailininkai Australijoje 1950-1990 m." ir atidaryta Australijos lietuvių dailės kolekcijos, kurią G. Kazokienė dovanojo Lietuvai, paroda.
Drąsi, valinga, nepataikaujanti, kupina dvasinės giedros, nenuspėjamų idėjų ir geriausių norų, ji visą gyvenimą aistringai dirbo lietuvybei ir lietuvių kultūrai. Tiesiog nemokėjo nedirbti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai21
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti16
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...