- Gintarė Vasiliauskai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunuoliai trokšta įžengti į suaugusių pasaulį, kuris jiems atrodo pilnas laisvės ir galimybių. Vis dėlto suaugęs supranti, kad įgyta laisvė turi savo kainą, o kiekvienas sprendimas – padarinių. Apie tai pasakoja 21-ajame Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatytas režisierės Annos Roller filmas „Mirusių merginų šokiai“ (2023).
Laisvės paieškos
„Mirusių merginų šokiai“ – Miunchene, Vokietijoje, gimusios režisierės A. Roller ilgametražio kino debiutas. Filme pasakojama apie tris paaugles – Irą, Malin ir Ka, kurios ką tik baigė vidurinę mokyklą. Norėdamos įprasminti naujo gyvenimo pradžią, jos leidžiasi į kelionę po Italiją. Kelyje merginos sutinka paslaptingą italę keliauninkę Zoją, kuri prisijungia prie trijulės. Pasiekusios apleistą kaimelį, merginos pradeda eksperimentuoti ir išmėgina savo naujai atrastos, tėvų ir mokytojų nekontroliuojamos laisvės ribas.
Pirmą kartą filmo herojes Irą (Luna Jordan), Ka (Noemi Liv Nicolaisen) ir Malin (Katharina Stark) išvystame išsirikiavusias eilėje ir laukiančias nusifotografuoti tradicinei išleistuvių nuotraukai. Vėliau merginos naujo gyvenimo etapą švenčia kavinėje, kartu su artimaisiais.
Laimingi šeimos nariai ir draugai trijulės vis klausia: kas toliau? Kokie planai dabar, baigus mokyklą? Kol kas nežinančios, ką atsakyti į šiuos klausimus, merginos dabar turi tik vieną tikslą – kelionę į Italiją automobiliu. Kelyje jos susipažįsta su bendraamže klajūne Zoja (Sara Giannelli), kuri akivaizdžiai nuo kažko bėga. Zoja prisijungia prie kompanijos, o tarp jos ir Iros kaipmat užsimezga ypatingas ryšys.
Kadras iš filmo „Mirusių merginų šokiai“.
Prakiurus automobilio padangai, pagalbos merginos nuskuba prašyti į netoliese esantį kaimelį. Jos beldžiasi į kiekvienas duris, tačiau nesulaukia jokio atsako – dėl nežinomų priežasčių gyvenvietė buvo apleista. Besigelbėdamos nuo karščio, merginos įsliūkina į vieno namo vidų ir pasijaučia tarsi kitoje dimensijoje. Atrodo, kad pasaulis aplink keliautojas išnyko ir tik jos vienos apie tai dar nežino.
Pirmojoje filmo scenoje merginos po vieną fotografavosi išleistuvių proga, o pabaigoje jos fotografuojamos areštinėje.
Atskirtos nuo išorinio pasaulio, merginos pirmą kartą pasijunta išties laisvos nuo tėvų, mokytojų ir pačių savęs. Čia jos gali gerti vyną, rūkyti, lakstyti bažnyčios altoriumi, įsilaužti į parduotuvę ir pavogti skanėstų, tyrinėti savo seksualumą. Vis dėlto merginos negali amžinai slėptis nuo išorinio pasaulio. Tai itin kelia nerimą Irai – atskalūne besijaučianti aštuoniolikmetė visai nenori grįžti į nuobodžią kasdienybę.
Sugrįžimas į realybę
Mistiškos filmo scenos apleistame kaimelyje primena ne vieną klasikinį filmą. Pavyzdžiui, „Išvyką prie Kabančios uolos“ (1975), analizuojantį moteriškumo ir suvaržyto seksualumo temas, ar „Musių valdovą“ (1990), kuriame negyvenamoje saloje atsidūrę, atskirti nuo pasaulio, berniukai stengiasi išgyventi. Nors filmo herojės tikėjosi nerūpestingai paatostogauti prieš naują gyvenimo etapą, jų atostogos tapo ne itin švelniu įšventinimu į suaugusiųjų pasaulį.
Filmą režisavusi ir jam scenarijų parašiusi A. Roller „Mirusių merginų šokius“ tarsi dalija į tris dalis. Pirmoji dalis – šabloniškas aštuoniolikmečių pirmosios kelionės be tėvų vaizdinys. Antrosios filmo dalies scenos mus nukelia į apleistą, vaiduoklišką miestelį. Tad šioje vietoje filmas tampa kur kas tamsesnis, atsiranda nemažai fantastinių elementų, primenančių sapną.
Trečioji filmo dalis žymi brutalų sugrįžimą į realybę, kai merginoms tenka pirmą kartą kaip suaugusiems žmonėms prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Filmo pradžią ir pabaigą simboliškai sujungia fotografavimo scena. Pirmojoje filmo scenoje merginos po vieną fotografavosi išleistuvių proga, o pabaigoje fotografuojamos areštinėje.
Kadras iš filmo „Mirusių merginų šokiai“.
Filmo premjera įvyko 2023 m. birželį Tribekos kino festivalyje Niujorke ir Miuncheno kino festivalyje. Liepą filmas buvo pristatytas Karlovi Varų kino festivalyje. A. Roller darbas žavi elegantišku stiliumi, vizualumu ir nuostabaus grožio, bet kartu gąsdinančiomis apleisto Italijos kaimelio scenomis.
Vis dėlto filmas palieka nemažai neatsakytų klausimų. Taip ir neaiškūs filmo herojų tam tikro elgesio motyvai. Kodėl ir nuo ko bėgo Zoja? Kodėl iš visų protingiausia atrodžiusi Ira nusprendė pasielgti pavojingai ir neapgalvotai? Nejaugi viską lėmė vien baimė sugrįžti į kasdienybę? Vienoje filmo scenų Zoja Irai pasako, kad visko negalima paaiškinti tik logika. Galbūt todėl ir filme režisierė nesistengė pasiūlyti aiškių atsakymų ir labiau koncentravosi į siurrealios atmosferos kūrimą.
Iki galo neatskleistos lieka ir filmo herojės. Merginos tiesiog klajoja po apleistą miestelį, vis įsilauždamos į vieną kitą namą. Per visą filmą taip ir nepamatome personažų augimo ir iki galo nesuprantame, kokios asmenybės yra Ira, Malin ir Ka. Aišku tik tiek, kad Ka – maištingiausia iš visų, Malin atrodo vienintelė, turinti ateities planą. Ira labiausiai nenori žengti į suaugusiųjų pasaulį ir galimai yra homoseksuali. Norėjosi ir daugiau išplėtoto santykio tarp klajūnės Zojos ir Iros. Merginos užmezgė ryšį, bet jis taip niekur ir nenuvedė.
Vaikas tampa suaugusiuoju
Trisdešimtmetės vokiečių režisierės filmo pavadinimas skamba gana mistiškai ir kelia lūkesčių, kad tai bus paslaptinga, fantastinė, galbūt net tragiška drama. Vis dėlto viskas yra gerokai paprasčiau – tai realus pasakojimas apie laisvės ištroškusias jaunas merginas, neseniai sulaukusias pilnametystės. Filmo pabaigoje atskleidžiama ir apleisto miestelio paslaptis – jo gyventojai buvo evakuoti dėl netoliese siaučiančių miškų gaisrų. Nuplėšus paslapties skraistę, tampa dar niūriau kartu su merginomis grįžti į realybę.
A. Roller filmas analizuoja kiekvienam jaunam žmogui aktualią asmeninės laisvės ir nepriklausomybės troškimo temą. Išvykusios į kelionę, Ira, Ka ir Malin jaučiasi suaugusios, viską mokančios ir žinančios. Tačiau kelyje kilusios problemos atskleidė tikruosius merginų veidus ir asmenybės bruožus. Pasirodė, kad jos vis dar yra paikos paauglės, kurioms laisvės buvo tiesiog per daug ir jos nebežinojo, ką su ja daryti. Susikūrus svajonių pasaulėlį apleistame kaime, greitai teko sugrįžti į realybę ir atsakyti už savo veiksmus.
Režisierę galima pagirti už tai, kad ji išties meistriškai atskleidė paauglės virsmo moterimi etapą. A. Roller filme tikriausiai kiekvienas atpažins save jaunystėje – kai noras tyrinėti laisvės ribas buvo toks stiprus, kad nerūpėjo jokie pavojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...