Docentas A. Šaltenis, Vilniaus dailės akademijos rektorius, priminė nepriklausomybės pradžią ir su kokiu entuziazmu buvo pultasi bendrauti su Amerikos lietuviais. Kvietė juos dėstyti. Vienas iš pirmųjų buvo Kęstutis Zapkus, pargabenti Kazio Varnelio meno, lituanistikos rinkiniai, įkurtas K. Varnelio muziejus. Dailininkas Antanas Tamošaitis parvežė savo meno rinkinius. Jis įsteigė Kanadoje fondą, kurio lėšomis išsilaiko Anastazijos ir Antano Tamošaičių liaudies meno galerija. Suminėti ir kiti svarbūs dailininkai, kurių darbai sugrįžo į Lietuvą.

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. R. Bansevičius kalbėjo apie bendradarbiavimą su dr. S. Bačkaičiu. Šis universitetas buvo vienas iš iniciatorių steigiant Amerikos institutą. Instituto tikslas yra skleisti JAV technologijų ir verslo patyrimą, studijas, informacijos sklaidą, partnerių paiešką.

Komisijos posėdyje švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius daugiausia kalbėjo apie mokslo ir studijų institucijų pertvarkymą: „Be jokios abejonės, mokslas, studijos, technologijos, inovacijos yra ne tik bėgiai, kuriais mes judame į ateitį, bet ir lokomotyvas, kuris gali mūsų visuomenei suteikti tą norimą socialinės visuomenės raidos pagreitį. Ir kai kalbame apie tai realiai, tai, aišku, yra ne kas kita, kaip konkretūs šios visuomenės žmonės, tų žmonių žingeidumas.„2 Lietuva visose srityse turi labai daug talentingų žmonių, tačiau valstybė negali visas sritis vienodai remti, reikia išlaikyti tai, kas jau turima. Kai kurias sritis turi ypač sustiprinti ir investuoti į jas, pavyzdžiui, išskirtini mokslininkų darbai yra kintamo spektro lazerių srityje, biotechnologijoje, aukšto dažno vibrotechnikos srityje, taip pat mokslininkų darbai – matematikoje, fizikoje. Žemės ūkio specialistai yra pasiekę labai aukštą lygį, reikia valstybėje turėti aiškius prioritetus ir aiškią investicijų politiką, verslo skatinimo politiką, ir žemės ūkį galima labai greitai išvesti iš aklavietės.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis kalbėjo apie formuojamą aiškią mokslo bei studijų strategiją, kokios anksčiau nebuvo, net ir vengta šiuo reikalu išsamiau kalbėti. Komitetas dirba su visa bendruomene ir kolegas rektorius mato kiekvieną pirmadienį, kartu rengdami ankščiau priimto Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Dalis pataisų jau priimtos, jos yra susijusios su aiškiai išreikštu tikslu – padidinti universitetų akademinę, ūkinę, finansinę ir administracinę savivaldą. Kitos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos bus susijusios su nauja aukštųjų mokyklų konkrečių studijų finansavimo ir jų kreditavimo sistema. Seka Europos kraštų pavyzdžiais. R. Pavilionis: „/.../ mūsų tikslas yra pasiekti to, kad mokslas, net ir tas, kurį mes vadiname priešakiniu (čia buvo minėtos aukščiausios technologijos, biotechnologijos – informacinės, lazerio ar kokios nors kitos) – visa tai turi būti pasiekiama žmonėms, kurie pakeis mus. Visa tai turi būti perduota jiems, nes jie bus mūsų būsimieji profesoriai, jie bus mūsų valdininkai, jie bus Seimo nariai, politikai ir jie turi gauti iš mokslo visa tai, kas yra geriausia šiandien sukuriama Lietuvoje ir svetur.“

Posėdyje buvo išklausyta 12 pranešimų ir paklausta daug aktualių klausimų, išryškinta su mokslo studijomis susijusios problemos. Komisija parengė rezoliuciją „Dėl bendradarbiavimo mokslo srityje“ ir susumavo svarbesnius siūlymus: 2002 metais vyksiančiame Mokslo ir kūrybos simpoziume suplanuoti sesiją, kurioje būtų išnagrinėta Lietuvos mokslo reforma ir jos strateginis integralumas; JAV LB Krašto valdybai pasirūpinti stažuočių JAV mokslo įstaigose plėtojimu; kvietė JAV LB Švietimo tarybą teikti specialius pageidavimus Vilniaus pedagoginiam universitetui dėl video ir teledistancinės medžiagos; skatino, kad JAV LB ir Lietuvos universitetai ieškotų būdų bendromis jėgomis išspręsti protų nutekėjimo į Vakarus problemą, kad JAV LB Krašto valdyba remtų mokslininkų ir technologinių darbuotojų ryšius bei bendradarbiavimą su JAV universitetais. Į šią rezoliuciją atsakė visi posėdyje dalyvavę pranešėjai ir keletas rektorių, kurie mokslo reikalais posėdyje nedalyvavo. Išdėstytiems siūlymams buvo pritarta.

2001 m. spalio 8–11 d. Komisijos posėdžiai vyko Lemonte, Čikagos priemiestyje. Spalio 11 d. posėdis buvo skirtas Lietuvos mokslo sistemos ir mokslinių institutų reformos klausimui, dalyvavo švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius, JAV LB Krašto valdybos vicepirmininkas mokslo reikalams S. Bačkaitis, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Kęstutis Makariūnas, Lietuvos mokslininkų sąjungos prezidentas Vygintas Gontis, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Algirdas Gaižutis, Klaipėdos universiteto rektorius S. Vaitiekūnas, Kauno technologijos universiteto prorektorius Vytautas Ostaševičius.

Lietuvos mokslo ir studijų restruktūrizacijos klausimu posėdžiai vyko dvi dienas, dalyvavo 5 Lietuvos atstovai ir 14 atstovų iš JAV. S. Bačkaitis: „Posėdis vyko labai nuoširdžia bendradarbiavimo atmosfera. Įvyko atviri pasidalinimai informacija, kritiškos diskusijos, susijusios su vykstančiomis mokslo reformomis Lietuvoje, ir, žinoma, prakaitu ir kantrybe buvo nukaltos konsenso principu 12 rezoliucijų.“

Prof. A. Avižienis aiškino, kad JAV dirbančių mokslininkų grupę sudarė trys skirtingos kategorijos: „Pirmoji – tai tie, kurie tik paskutinio dešimtmečio metu įgijo doktoratus ir atvyko dirbti čia. Jie ne vyresni kaip 30 metų amžiaus. /.../ Kiti mes buvome tie, kurie labai dažnai būnam Lietuvoje, esame dirbę Lietuvoje, o trečia grupė – tie, kurie labai intensyviai dirba mokslinį darbą čia, bet Lietuvoje pasirodo rečiau ir tokiu būdu turi kitą perspektyvą. /.../ Galiu ypač pasidžiaugti, kad mūsų posėdžiai praėjo labai draugiškai, nors buvo ryškių nuomonių skirtumų /.../."

Komisija priėmė rezoliuciją „Dėl mokslo ir studijų padėties Lietuvoje“, kurioje atsispindėjo mokslininkų siūlymai: siekti Europos Sąjungos standartų finansuojant mokslą ir studijas. Mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos neturi būti mažinamos dėl pačių institucijų papildomai uždirbtų lėšų; rengiant visas specialybes atsižvelgti į humanitarinio išsilavinimo ir pasirengimo dalyvauti informacinėje visuomenėje būtinumą; atleisti nuo mokesčių visą užsienio partnerių teikiamą švietimui ir mokslui paramą; skirti didesnį dėmesį studijų kokybei Lietuvos regionų aukštosiose mokyklose; priderinti Lietuvos mokslinių ir pedagoginių laipsnių terminologiją prie pasaulyje dominuojančios sistemos, ypač įtvirtinant pirmosios dėstytojų pakopos teises ir pareigas, nustatant jiems atlyginimus, ne mažesnius kaip vidutinis darbo užmokestis; paruošti aukštųjų mokyklų dėstytojų mainų programą ir numatyti jai atitinkamą finansavimą; priimant į darbą ar peratestuojant tiksliųjų, gamtos ir technologijos mokslų mokslininkus, juos būtina vertinti pagal publikacijų skaičių referuojamuose žurnaluose, pagal jų gaunamą moksliniams tyrimams paramą, patentų skaičių ir sugebėjimą dėstyti. Konkursus būtina organizuoti viešai, apie juos paskelbiant mokslininkų leidiniuose ir interneto puslapiuose; grąžinti iki šiol buvusią doktorantūros komitetų sudėtį bei laipsnių teikimo tvarką, kartu užtikrinant aukštą doktorantūros studijų kokybę; panaikinti formalų reikalavimą prieš įgyjant daktaro laipsnį, būtinai paskelbti du straipsnius cituojamuose žurnaluose. Tokius ar kitokius reikalavimus leisti nustatyti patiems doktorantūros komitetams; kviesti Lietuvos mokslų akademijos biblioteką organizuoti elektroninę mokslinių žurnalų prenumeratą ir ja aprūpinti mokslo ir studijų institucijas; siekti, kad Lietuvos moksliniai žurnalai būtų registruojami ISI (Institute for Scientific Information).