- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudens koncertų sezoną Naujoji muzikų karta kviečia klausytojus pradėti su pianisto Kasparo Uinsko soliniais koncertais rugsėjo 19 d. – Kauno filharmonijoje, rugsėjo 25 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje ir rugsėjo 26 d. Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje. Koncertuose skambės didžiojo romantizmo epochos genijaus Frédérico Chopino opusai: 24 Preliudai, Baladės ir Skerco.
Kiekvieną sezoną Lietuvos publiką soliniais rečitaliais pradžiuginantis K. Uinskas kaskart pristato išskirtinio virtuoziškumo, technikos ir sudėtingumo programą. Tačiau ištikimiausi jo klausytojai žino, kad pagrindinę vietą pianisto repertuare užima būtent romantizmo epochos kompozitorių kūriniai. Johannesas Brahmsas, Franzas Lisztas ir, žinoma, – F. Chopinas.
– Neretai matome, kad nors vienas kūrinys Jūsų repertuare yra F. Chopino. Ką Jums reiškia jo kūryba?
– F. Chopino muzika – pati artimiausia mano sielai. Jo kūryba man tarsi grįžimas į namus, į pirminį šaltinį, į tuos momentus, kurie asocijuojasi su muzika. Simboliška, tačiau, kuomet buvau vienerių metų, tėvas mane laikė ant savo kelių ir stebėjo F. Chopino konkursą Lenkijoje. Tai buvo tas 1980 m. konkursas, kuriame sužibėjo žymusis pianistas Ivo Pogorelichius. Stipriausius jausmus ir emocijas man sukelia būtent F. Chopino kūryba. Aš niekada nepamiršiu to momento, kuomet besimokydamas M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje išgirdau kažką už durų grojant F. Chopino etiudą Nr. 24. Mane pribloškė harmonijos, garsų grožis, veržimasis į viršų link šviesos. Tada pajutau, kad, ko gero, nieko negali būti gražesnio pasaulyje sukurta. Be abejo be F. Chopino yra kiti didieji genijai ir aš žaviuosi jų kūryba, tačiau turiu pripažinti, kad su F. Chopinu mane sieja ypatingas ryšys. Jo muzika yra labai asmeniška. Jis visą gyvenimą buvo labai nelaimingas. Savo laiškuose jis rašė: „Labai sunku neturėti sielos, kuriai galėtum atsiverti, išsakyti savo jausmus... tu supranti apie ką aš kalbu... Aš atveriu savo sielą fortepijonui taip, kaip kažkada atverdavau ją tik tau...“ – kiek daug skausmo, kiek išgyvenimo šiose eilutėse. Būtent dėl to, kad tik fortepijonui F. Chopinas atsiverdavo kaip niekam kitam, kiekvienas mūsų gali intymiai išgyventi jo muzika kuriamas emocijas. F. Chopino kūriniai atveria pačias giliausias žmogiškųjų jausmų gelmes, joje sudėta tiek skausmo, meilės, jautrumo, tikėjimo, šviesos ir tuo pačiu didžiausio nusivylimo. Yra nemažai kompozitorių, kurių kūrinius reikia klausyti daug kartų, analizuoti, kad juos suprastum, o F. Chopinas „atsirakina“ žmogui ir atlikėjui labai greitai“.
– F. Chopino 24 preliudus primą kartą jau grojote praėjusiame koncertų sezone. Kodėl nutarėte juos pakartoti ir šiame?
– Taip, šiuos kūrinius pirmą kartą atlikau šiais metais vasarį. Juos aš išmokau per rekordiškai trumpą laiką – per 5 savaites. Tačiau šis ciklas, sudarytas iš 24 miniatiūrų – tarsi kaleidoskopas atskleidžiantis skirtingas emocines būsenas, vidines žmogaus mikrokosmas, todėl labai svarbu juos subrandinti. Toliau į juos gilinuosi ir dabar klausytojai išgirs juos visai kitokioje versijoje negu pirmą kartą. Baladės ir skerco, kuriuos atliksiu šiame koncertų ture, tai – kūriniai, prie kurių aš taip pat grįžtu. Jie lydi mane visą gyvenimą. Skerco Nr. 1 – yra vienas pirmųjų F. Chopino kūrinių, kuriuos aš išmokau.
– Ilgas valandas praleidžiate vienas su fortepijonu. Ką Jums reiškia koncertas?
– Kiekviename pasiruošimo etape aš visuomet galvoju apie galutinį tašką – kaip aš muziką perduosiu klausytojui. Mano muzikos ir koncerto idėja yra ta, kad klausytojas, kompozitorius ir atlikėjas sudarytų vieną kūną. Klausytojas yra viena svarbiausių koncerto dalių ir koncerto metu siekiu pajausti kuo artimesnį ryšį su juo. Būtent F. Chopino muzika geriausiai leidžia susilieti su publika. Todėl nepaprastai džiaugiuosi šiais būsimais koncertais ir laukiu jų, laukiu to grįžimo namo, kuriame mano siela mėgaujasi kiekviena nata, kiekvienu garsu ir melodija.
„...didis pianistas ir muzikas…“ (Carnegie Hall, New York Concert Review), „…kvapą gniaužiantis jausmingumas, tai buvo absoliučiai magiška…“ (London Wigmore Hall, Seen and Heard international) – tai keli kritikų atsiliepimai apie K. Uinsko meistriškumą.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs pianistas K. Uinskas koncertuoja pagrindinėse pasaulio salėse, tokiose kaip Niujorko Carnegie Hall, Vašingtono J. F. Kennedy Center, Londono Wigmore Hall, Berlyno filharmonijoje, Madrido Filharmonijoje, Briuselio BoZar bei eilėje kitų salių. Šie tarptautiniai pasirodymai akimirksniu pelnė aukščiausius kritikų įvertinimus bei klausytojų pripažinimą. 2021 m. vasarą K. Uinskas buvo antrą kartą pakviestas dalyvauti legendinės pianistės Marthos Argerich festivalyje Hamburge, kur jis kartu su violončelininku Alexandru Kniazevu pasirodė Hamburgo Laeiszhalle. Po šio koncerto belgų įrašų kompanija „Avanticlassic“ išleido dueto kompaktinę plokštelę su Johanneso Brahmso kūriniais.
Pianisto Kasparo Uinsko koncertai Lietuvoje:
Rugsėjo 19 d. – Kauno filharmonijoje.
Rugsėjo 25 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.
Rugsėjo 26 d. Gariūnų verslo ir kultūros parko koncertų salėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...