- Monika Liškutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ypatinga: Telšių centre esanti skulptūra „Žemaitijos legendos“ vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką – Žemaitijos motiną.
-
Įvairovė: stiklinės, molinės, medinės – kokių tik meškučių nepamatysi muziejaus ekspozicijoje.
-
Gausa: nuolat gausėjant eksponatų, svarstoma ateityje muziejui surasti erdvesnes patalpas.
-
Žaismingai: miestui savitumo suteikia po atviru dangumi įkurdinti meno kūriniai, o bene mėgstamiausi – žaismingos meškutės, įsitaisiusios įvairiose vietose.
Žemaitijos sostinė, įsikūrusi ant septynių kalvų prie Masčio ežero, garsėja ne tik gamtos grožiu – ji vadinama menų miestu. Telšiuose daug dėmesio skiriama Žemaitijos simboliams. Itin kūrybingai įamžintas svarbiausias jų – meška. Lepečkojės ne tik kopinėja įvairiose miesto vietose, bet ir įsikūrė unikaliame muziejuje.
Smagus pažintinis žaidimas
Meška – žemaičių simbolis, pavaizduotas herbe. Šis gyvūnas artimas žemaičiams dėl savo savybių: iš pažiūros lėtos, tačiau pasižymi didžiule jėga, ištverme. Istorija byloja, kad žemaičiai ne kartą parodė savo galingą, kaip ir jų simbolio, charakterį.
Sklando legenda, kad meška, kaip ir Romos simbolis vilkė, padėdavo žemaičiams išmaitinti vaikus. Mat, kai žemaičių gentims grėsdavo badas, vaikus išnešdavo į mišką – tikėjo, kad jais pasirūpins meškos.
„Meška yra stiprybės ženklas, identifikuojantis mūsų miestą ir visą regioną“, – sako Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.
Tarp miesto erdves puošiančių daugybės mažosios architektūros kūrinių – ir meškų skulptūros. Meškos įsikūrusios priešais seniūniją esančiame laikrodyje, laiko „Žemaitijos gaublį“, karstosi Masčio ežero pakrančių tiltukais ir suoliukais, lipa ant pastatų pamatų, durų, įspaudžia pėdsakus žemėje...
Pirmą kartą apsilankiusiems Telšiuose gali pasirodyti, kad meškutės ant tiltų puikuojasi tik dėl grožio, tačiau jos skirtos ir edukacijai. „Visas meškutes reikia surasti ir suskaičiuoti. Tai puikus interaktyvus žaidimas, padedantis geriau pažinti miestą, – teigia E.Vaškelevičius. – Telšiuose šiuo metu galima 50 meškų, kap sak žemaite, surasti, pačiupinieti.“
Žaismingai: miestui savitumo suteikia po atviru dangumi įkurdinti meno kūriniai, o bene mėgstamiausi – žaismingos meškutės, įsitaisiusios įvairiose vietose / Telšių turizmo informacijos centro ir E. Vaškelevičiaus asm. archyvo nuotr.
Sulaukė entuziastingo palaikymo
Bene labiausiai žinomas Telšių muziejus – „Alka“, svarbiausias Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus. Dabar miestas turi ir dar vieną ypatingą traukos objektą – Meškų muziejų, atvėrusį duris pernai rugsėjį.
Muziejuje jau sukaupta beveik 4 tūkst. meškučių. Vietos dar yra, todėl kviečiame visus norinčius atnešti, atvežti ar atsiųsti savo meškutį.
Kuriant jį, gyventojų prašyta dovanoti meškinų, meškų, meškučių, lokių ir su jais susijusių daiktų. Siekta surinkti 500 eksponatų, tačiau rezultatas gerokai pranoko lūkesčius.
„Muziejuje jau sukaupta beveik 4 tūkst. meškučių, – nustebina skaičiumi E.Vaškelevičius. – Vietos dar yra, todėl kviečiame visus norinčius atnešti, atvežti ar atsiųsti savo meškutį. Bet kada bus galima jį aplankyti, taip pat pasidžiaugti kitomis meškomis.“
Entuziazmo sulaukta vos paskelbus žinią, kad steigiamam muziejui renkami eksponatai. Iš pradžių buvo didžiausias antplūdis. Mes patys važiavome pasiimti meškučių iš tų žmonių, kurie neturėjo galimybės atvykti. Važiavome į Mažeikius, Plungę. Vien per pirmą savaitę surinkome 500 eksponatų“, – prisimena E.Valaškevičius, vienas iš Meškų muziejaus įkūrėjų.
Žmonių sukurtas muziejus
Kai kurios meškutės į muziejų atkeliauja su savo istorijomis. „Prie meškutės prikabinami laiškai, kuriuose pasakojama, kaip meška pas tuos žmones atsirado, kaip buvo sunku su ja atsisveikinti. Sykiu ir džiaugiamasi, kad meškutė įsikurs tokioje vietoje, kur ją galės pamatyti visi norintieji“, – pasakoja muziejaus entuziastas.
Eksponatų sulaukta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. „Meškučių sulaukėme iš Norvegijos, Anglijos, Čekijos, – vardija pašnekovas. – Kur lietuviai pasibarstę po pasaulį, iš daugelių tų šalių esame ir gavę eksponatų.“
Tačiau patys aktyviausi buvo telšiškiai. „Meškutes aktyviai dovanojo mokyklos, darželiai, įvairios bendruomenės. Visi miesto gyventojai susitelkė dėl šio gražaus tikslo, – džiaugiasi pašnekovas. – Muziejus ir įkurtas su tokia gražia idėja – eksponatus ne pirkti, bet surinkti iš žmonių. Iš tiesų, tai patys žmonės ir sukūrė šitą muziejų, nes be jų iniciatyvumo ir geranoriškumo nebūtume surinkę tokios gausios ekspozicijos.“
Užsienio šalių turistai, apsilankę Meškų muziejuje, ne tik pasidžiaugia originalia ekspozicija, bet ir patys prisideda prie jos plėtojimo.
Įvairovė: stiklinės, molinės, medinės – kokių tik meškučių nepamatysi muziejaus ekspozicijoje / Telšių turizmo informacijos centro ir E. Vaškelevičiaus asm. archyvo nuotr.
„Sulaukėme turistų iš Rumunijos ir Graikijos. Jie aplankė mūsų senamiestį, Masčio ežero pakrantę, Germanto draustinį ir atvyko į Žemaitijos turizmo informacijos centrą įsigyti suvenyrų, kad prisimintų mūsų šalį ir miestą. Kaip jie buvo nustebę, kai užsuko į Meškų muziejų! Sugrįžę namo atsiuntė mums meškučių dovanų. Tai labai pradžiugino“, – teigia E.Vaškelevičius.
Dovanų sulaukiama nuolat. „Per dieną gauname po kelias meškutes, tai šitaip vis pasipildo mūsų Meškų muziejus“, – pasakoja Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius.
Visos – ypatingos
E.Vaškelevičius teigia, kad muziejuje nėra vienos išskirtinės meškos, visos jos vienodai nuostabios. „Visos meškos yra ypatingos, nesvarbu, iš ko jos pagamintos. Labai branginame pirmąją mūsų kolekcijos mešką, kurią gavome dovanų iš mero Kęstučio Gusarovo. Tai grūdinto stiklo meškutis. Viena vilnietė padovanojo muziejui didžiulę puodelių su meškų atvaizdais kolekciją“, – pamini pašnekovas.
Meškučių skaičius – tikėtina – vis augs, ir kiekviena padovanota meškutė atras savą kampelį muziejuje. „Jei Meškų muziejaus ekspozicija sparčiai plėsis, tada ieškosime kitų patalpų, kur būtų galima jas apgyvendinti“, – tikina direktorius.
„Kartais ūgtelėję vaikai atveža savo meškutes ir prisipažįsta, kad labai gaila jas atiduoti, bet sykiu ir džiaugiasi, kad jų meškutės atsidurs muziejuje. Suaugusieji irgi atveža savo vaikystės meškučių. Turime net metalinių meškų, o vienai ekspozicijos meškai – net 70 metų! Kiekvienam, prisidėjusiam prie muziejaus ekspozicijos kūrimo, esame labai dėkingi“, – priduria E.Vaškelevičius.
Gausa: nuolat gausėjant eksponatų, svarstoma ateityje muziejui surasti erdvesnes patalpas / Telšių turizmo informacijos centro ir E. Vaškelevičiaus asm. archyvo nuotr.
Miesto pasididžiavimas
Muziejus siūlo ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir įsitraukti į edukacines veiklas. „Muziejuje galima netgi patiems pasigaminti meškučių – vieną sau pasiimti, kitą palikti muziejui“, – teigia pašnekovas.
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius džiaugiasi, kad naujasis Telšių muziejus sulaukia gausybės lankytojų. „Yra daug norinčių pamatyti didžiausią Europoje meškučių kolekciją. Teko domėtis įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose – niekas vienoje vietoje nėra sukaupęs tiek meškučių, kiek turime mes, tad Telšiai tikrai turi kuo didžiuotis“, – šypsosi E.Vaškelevičius.
Muziejuje galima pamatyti pačių įvairiausių meškučių – pliušinių, stiklinių, medinių, molinių. Meškučių atvaizdai puikuojasi ant puodelių, raktų pakabukų, jie įamžinti paveiksluose. Vieną jų, įspūdingo dydžio – 4×2 m, padovanojo Telšių mokykla.
Meškų muziejų galima aplankyti kiekvienam patogiu metu. Muziejus yra nemokamas, o didžiausia dovana jo steigėjams ir puoselėtojams – sulaukti naujų meškučių. „Kiekvienas tikrai ras savo vietą ekspozicijoje, – tikina pašnekovas. – Jei manote, kad jūsų meška verta eksponato vardo, atneškite ar atsiųskite ją Žemaitijos turizmo informacijos centrui adresu: Turgaus a. 21, Telšiai. Padėkite mums Telšius paversti tūkstančių meškų miestu!“ – ragina Žemaitijos turizmo informacijos centro vadovas.
Labai mėgstantis keliauti su šeima E.Vaškelevičius įsitikino, kaip svarbu kiekvienoje kelionėje aplankyti kažką įsimintino. Jis neabejoja, kad Telšiuose įkurtas Meškų muziejus taps įsimintinas kiekvienam jame apsilankiusiam.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai4
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas3
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti14
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...