- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atradimas: naršant internete J. Vaičiuvienei kilo mintis, kad kūrybai galima panaudoti nereikalingus laikraščius ir parduotuvių reklaminius leidinius.
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
-
Kūrėjos pomėgis popieriui suteikia antrą gyvenimą
Norisi pasipuošti namus ir padaryti tai tvariau? O gal dar turėti ir širdžiai mielą užsiėmimą? Tokią veiklą rado Jurgita Vaičiuvienė, iš laikraštinio popieriaus ir parduotuvių reklaminių leidinių pinanti įvairiausias grožybes – interjero puošmenas, lėkštes, krepšelius, krepšius, žaislus, šveistuvų gaubtus ir kt. „Net negaliu apsakyti, kaip man šitas užsiėmimas patinka“, – sako moteris.
Mokėsi iš interneto
J. Vaičiuvienė, kaip sakoma, prie meno buvo nuo mažens. Jos tėvelio mama buvo tautodailininkė, o mamos mama labai gražiai mezgė, siuvo. Tad, matyt, į močiutes atsigimė, nes kūryba jai iš visų gyvenime išbandytų veiklų arčiausiai širdies.
Paklausta, kai kilo mintis, kad kūrybai galima panaudoti nereikalingus laikraščius ir parduotuvių reklaminius leidinius, pašnekovė juokiasi: kaltas visagalis internetas.
„Žiūrėdavau per „YouTube“, „Pinterest“ visokias įdomybes ir kokiais 2016 ar 2017 m. pakliuvo į akis pintas katino guolis – sudomino, nes turiu katę. Pradėjau gilintis, iš ko ir kaip jis padarytas. Labai ilgai ieškojau informacijos, pradėjau bandyti, – taip ir užkibau, – pasakoja Jurgita. – Būdavo, sėdžiu internete ir kas sekundę žiūriu, kaip ką daro. Reikėjo iš laikraščių susikarpyti juostelių, žinoti, kokio pločio, ilgio, o aš nieko nežinojau. Pasižiūriu dabar į savo pirmus darbelius – Dieve, kaip baisiai viskas atrodo. O tada draugams, giminaičiams dalijau, dovanojau ir visi stebėjosi: kas per stebuklas, kaip taip padaryti?“.
Moteris pasakoja taip įsitraukusi į pynimą, kad pamiršo visus kitus savo užsiėmimus, tik buičiai dar skirdavo dėmesio. Kadangi mokymų, kuriuose apsilankius galima būtų išmokti, kaip šiuos rankdarbius daryti, nėra, visas žinias teko po kruopelytę rankioti iš interneto ir išbandyti, kaip sakoma, savo kailiu.
„Tiems savo mokslams, eksperimentams, tinkamų medžiagų paieškoms išleidau labai daug pinigų, nes iš pradžių nieko nemokėjau, nežinojau, kaip ir ką daryti, bet pirmyn vedė begalinis noras“, – sako pašnekovė.
Pasirinkimas: pindama pirmuosius rankdarbius iš popieriaus Jurgita eksperimentavo su spalvomis, o vėliau nusprendė, kad gražiausi jai – natūralaus medžio spalvos gaminiai. / J. Vaičiuvienės asmeninio archyvo nuotr.
Teko eksperimentuoti
Iki šiol bene kiekvieną rytą atsikėlusi Jurgita įjungia kompiuterį, užsikaičia kavos, nusiprausia, atsisėda ir karpo, suka, dažo, pina. Kiekvieną mielą dieną vis ką nors naujo apie šią veiklą sužino.
Užtruko, kol kūrėja atsirinko darbeliams tinkamiausią popierių: eksperimentuojant paaiškėjo, kad vieni reklaminiai laikraštukai per slidūs, kiti – per storo popieriaus ar per dideli. Susirasti popieriui apdoroti geriausiai tinkančių medžiagų irgi nebuvo lengva ir nemažai kainavo.
„Mano sekcija nemaža ir ji visa užkrauta visokiomis dėžutėmis, buteliukais – tiek visokių medžiagų, pigmentų. Ko tik neišbandžiau! Mama vienu metu sakė: gal tu jau baik, ubagais mus paleisi. Tačiau aš negalėjau – mane šis užsiėmimas atpalaiduoja. Kaip man viskas patinka, nemoku apsakyti“, – dalijasi kūrybiška moteris.
Pasiruošti medžiagas pinti – sunkiausias ir ilgiausiai užtrunkantis darbas. Sako, per dieną suvyniojanti po 100, 200, kartais – 300 popieriukų, iš kurių paskui kuria savo gaminius. Tam tikriems darbams ant labai plono virbalo popierių tenka vynioti, kitiems reikia platesnių juostelių. Jurgitos namai jau kurį laiką yra tapę jos dirbtuvėmis.
Eksperimentuojant būta ir nesėkmių, pavyzdžiui, kai, per ilgai padžiovinus paruoštas ir specialiomis priemonėmis apdorotas popierines lazdeles, apie 150 jų sukibo į vieną krūvą. „Išmečiau jas į konteinerį, o po savaitės žiūriu, viena žinovė internete aiškina, kad tereikia kelioms sekundėms pamerkti jas į šiltą vandenį ir atsiskirs. Galvoju: kur tu, moteriške, buvai prieš savaitę? Juk kiekvienas tas pagaliukas, galima sakyti, krauju aplaistytas – ir darbas, ir laikas, ir sveikata. Būna nuo 7 val. ryto sėdžiu, karpau, vynioju, net pavalgyti pamirštu. Paskui atsistoji – nebegali pajudėti, nes visi sąnariai sustingę. Tačiau kai ką nors daryti patinka – su viskuo susitaikai“, – sako pašnekovė.
J. Vaičiuvienės asmeninio archyvo nuotr.
Ne taip viskas paprasta
Tai ko gi reikia pradedančiam kūrėjui, kad galėtų padaryti kokį nors darbelį?
Pasak Jurgitos, pradžiai turėti ploną virbalą, neslidžių reklaminių laikraštukų arba paprastų laikraščių, kuriuos reikia susikarpyti juostelėmis, klijų, žirkles, aštrų peilį. Dar nusipirkti pigiausio grunto ir medienos lako, geriausia vandens pagrindu, ir pigmento, jeigu norėsite savo gaminį nuspalvinti. Toliau – visagalis internetas: sėdame, ieškome informacijos, idėjų ir dirbame.
Pasiruošti popierines juosteles pinti – nelengvas darbas. Iš pradžių ant pirštų atsirado pūslių, dabar jau susiformavo nuospaudos. Rankos kenčia, bet dūšiai malonu.
„Iš pradžių man buvo labai įdomu eksperimentuoti, savo darbelius spalvindavau, tačiau dabar darau juos natūralios medžio spalvos, kurie labai panašūs į pintus iš vytelių, – sako kūrėja. – Man daiktai, pinti iš tų popierinių vytelių, yra gražesni, nes juostelės susijungia gražiau, nėra nupjautų aštrių galų. Apdaila gražesnė, nes galiukus galima suklijuoti, o ir formą lengviau išgauti, nes juostelės lankstesnės. Patvarumu pintiems iš vytelių nelabai nusileidžia, nes gaminys keletą kartų gruntuojamas, lakuojamas, tad net ir lauke galima laikyti, – apdorotas medienai skirtomis priemonėmis popierius tampa atsparus šalčiui, drėgmei ir visokioms gamtos anomalijoms.“
Jau įpratusi darbuotis, Jurgita, tarkime, krepšį gali nupinti per dieną. Tačiau paskui gaminį reikia apdoroti specialiomis medžiagomis ir kelias paras džiovinti. Tada – gruntuoti ir vėl kelias paras džiovinti, taip pats procesas ir užsitęsia iki savaitės, kartais net pusantros. Pats pynimas šiame kūrybos procese, anot pašnekovės, – maloniausia dalis.
„Tiesa, pasiruošti popierines juosteles pinti – nelengvas darbas. Iš pradžių ant pirštų atsirado pūslių, dabar jau susiformavo nuospaudos. Rankos kenčia, bet dūšiai malonu. Net sunku apsakyti, kaip man šis užsiėmimas patinka“, – apie savo hobį sako moteris.
J. Vaičiuvienės asmeninio archyvo nuotr.
Sumanymų netrūksta
Ką pinti, J. Vaičiuvienė sako dažniausiai sugalvojanti pati, nors kartais sulaukia ir įvairių pasiūlymų.
Viena mano pažįstama, kurianti įvairias puokštes, žvakių kompozicijas, parodė pintą vežimuką ir paprašė jai tokį nupinti, kad galėtų sudėti gėles, žvakes. Sakau: pabandykime. Ieškojau internete, kaip galima padaryti, dvi dienas sėdėjau – nieko neradau. Galvoju: ką čia nužiūrėsi, reikia sėsti ir pinti. Pabandžiau, nepatiko – išardžiau. Kitaip pabandžiau. Iš ketvirto ar penkto karto jau patiko. Tada pasiruošiau kokybiškų medžiagų ir nupyniau“, – apie kūrybos procesą pasakoja pašnekovė.
Tiesa, su praktika žinių atsiranda vis daugiau, tad ir eksperimentuoti reikia mažiau. Tačiau, jei kuria kokį nors naują, nė karto nemėgintą daryti daiktą, tenka pamąstyti, kaip ką daryti, pasiskaičiuoti aukštį, ilgį, kokio ilgio, storio ir kiek popierinių vytelių reikės.
J. Vaičiuvienės asmeninio archyvo nuotr.
Įdomiausia, jog ne visi patiki, kad ji savo dirbinius kuria iš popieriaus, – tada tenka aiškinti, įrodinėti, kad jie ne iš vytelių. „Vienai moteriai, kuri niekaip negalėjo patikėti, kad kuriu iš popieriaus, net padovanojau vazonėlį gėlėms. Įklojau į jį storesnį celofaną ir pasakiau: auginkite jame gėlę – pažiūrėsime, kiek laiko išlaikys. Puikiai išlaikė pusantrų metų – nesupelijo, nesupuvo. Paskui perlakavau, papildžiau naujais elementais – ir yra naujas vazonėlis“, – pasakoja Jurgita.
Sako, su jos kurtu krepšiu ir grybauti galima eiti, ir malkas prie židinio sudėti. Jie lengvesni, nei pinti iš vytelių, bet patvarūs – neyra, neplyšta. O nuo įvairių interjero detalių tereikia drėgnu skudurėliu dulkes nušluostyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...