- Povilas Gadliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paieškos metalo detektoriumi – vis labiau populiarėjantis pomėgis, o surasti artefaktai dažnai papildo ir Kauno miesto muziejaus fondus. Lietuvoje šiuo hobiu užsiimantys žmonės dažnai buriasi į klubus. Vienas jų – Metalo ieškiklių naudotojų klubas (MINK).
„Jau daug metų vykdydami klubo veiklą padedame pametusiems brangius daiktus: žiedus, auskarus ir kitus daiktus, dalyvaujame archeologiniuose žvalgymuose, padedame kolegoms tyrinėti istoriją, rengiame sąskrydžius“, – apie šio klubo veiklą pasakoja jo prezidentas Emilijus Petukauskas ir pabrėžia, kad sąskrydžius rengia kartu su kompanija „Tesora“, kuri platina metalo detektorius.
– Papasakokite apie savo klubo veiklą praėjusiais metais. Kokiuose tyrimuose ar išvykose dalyvavote?
– Klubo veiklą labai smarkiai sustabdė karantinas, nes buvo apribotas žmonių judėjimas ir bendravimas. Gerokai sumažėjo archeologinių žvalgymų. Šiais metais prasidėjo aktyvesnė veikla, klubas dalyvavo dviejuose užsienyje vykdytuose žvalgymuose Legnicoje ir Ponece. Legnicoje buvo žvalgoma Napoleono armijos lauko stovyklos teritorija, o Ponece – mūšio, kuriame kovojo saksai su švedais, laukas. Abiejose išvykose buvo įdomu, pavyko aptikti įvairių radinių. Lenkai, rengdami tokius renginius, sugalvoja ir kitokių veiklų. Legnicos tyrimuose pačiam neteko dalyvauti, tačiau kolegos pasakojo, kad organizatoriai dalyviams aprodė pilį, kuri šiuo metu yra restauruojama. Poneco tyrimų metu dalyvavome metalo ieškiklių naudotojų ir rekonstruktorių klubų eitynėse. Maloniai nustebino tai, kad ir mūsų klubo atstovai buvo pristatyti ten susirinkusiems žiūrovams.
– Prisiminkime ieškotojų sąskrydį. Ką įdomaus ar vertingo pavyko rasti ieškotojams?
– Šiais metais renginyje dalyvavo apie 650 žmonių, sąskrydis vyko Kėdainių rajone. Nustebino tai, kad renginio metu dalyviai rado daug įdomių archeologinių daiktų. Fiksuota daugiau nei 120 radinių, turinčių archeologinę vertę. Džiugina ir tai, kad labai daugėja metalo ieškiklių naudotojų, kurie sąmoningai supranta, kad, be radinio koordinačių, be jo radvietės, radinys praktiškai nebetenka savo vertės. Pagaliau visuomenės savimonės lygis tikrai kyla.
Vienas įdomesnių radinių, aptiktas sąskrydžio metu, – ankstyvo žalvarinio kirvio dalis. Sąskrydžio metu rasta ir sprogmenų, spėjame, kad tiriamame plote galėjo vykti koks nors vietinės reikšmės mūšis. Buvo rasta daug minosvaidžio sparnuočių, viena nesprogusi minosvaidžio mina. Buvo iškviesta policija ir išminuotojai, kurie nusprendė sprogmenį sunaikinti vietoje. Galima pajuokauti, kad išydome nemokamų fejerverkų.
– Teko girdėti, kad jūsų klubas padėjo archeologams tyrinėti senąją Lietuvos sostinę Kernavę.
– Kernavėje vykdytuose žvalgymuose mūsų klubas dalyvavo du kartus. Vienais metais žvalgėme plotą, esantį žemiau piliakalnių, prie upės, o antrą kartą – plotą ant Neries kranto šlaito, šalia dabartinio Kernavės miestelio. Abiejuose plotuose aptikti radiniai labai skyrėsi tiek jų gausa, tiek laikotarpiu, kuriuo jie datuojami. Viršutiniame plote buvo rastas lietuviškas sidabro lydinys, vadinamas ilguoju, ir keletas mažesnių fragmentų. Taip pat radome ypač retų daiktų: juvelyrinių dirbinių matricų, Jogailos ir Vytauto laikų monetų, keletą romėniškojo laikotarpio radinių. Paieškų metu buvo lokalizuota spyniaus dirbtuvių vieta, kurioje radome daug senovinių spynų ir jų detalių.
– Papasakokite apie išvykas. Kaip viskas vyksta užsienyje?
– Didžiausi skirtumai nuo Lietuvos – organizacinio pobūdžio. Mes nesiorientuojame į stambesnius mūsų istorijos įvykius, neskiriame jų tyrimams tiek laiko. Paieškos Lenkijoje vyksta keletą dienų, per šį renginį suderinamas tiek poilsis, tiek bendravimas tarpusavyje, tiek istorijos artefaktų paieškos. Lietuvoje panašių renginių specifika kitokia. Dažniausiai renginys trunka vieną dieną, taigi pailsėti ir pabendrauti laiko beveik nelieka. Atvažiuojame, padarome darbą, ir tiek.
– Ar dažniau į tyrimus jus kviečiasi archeologai?
– Kaip jau minėjau, viską labai stipriai buvo apribojęs karantinas, tačiau dabar jaučiame, kad tyrimų, kuriuose reikalinga mūsų pagalba, daugėja.
– Ar keičiasi visuomenės ar valstybės institucijų požiūris į šį pomėgį?
– Visuomenės požiūris neišvengiamai keičiasi, tačiau ne visada į gerąją pusę. Jeigu ūkininkui yra tekę susidurti su nemandagiai ar net agresyviai besielgiančiais metalo ieškiklių naudotojais, kurie neužkasa savo duobių, kasinėja ūkininko žemėje be jo leidimo ar net susibara su ūkininkais viduryje lauko, tai greičiausiai toks ūkininkas daugiau niekuomet nenorės net kalbėti su kitais metalo ieškiklių naudotojais ir apie juos susidarys, švelniai tariant, neigiamą požiūrį. Valstybinių institucijų požiūris nesikeičia. Jis suformuotas teisės aktų pagrindu ir jo laikomasi. Taigi kokios nors iniciatyvos iš institucijų nepastebime, nors atskirų specialistų požiūris keičiasi į gerąją pusę, tačiau toks jų darbas – jie privalo dirbti pagal įstatymus.
– Kokie klubo ateinančių metų planai?
– Planuojame dvi išvykas į užsienį – į Legnicą ir Ponecą. Tikimės, kad gausime kvietimą ir į Žalgirio mūšio tyrimus, o Lietuvoje – žiūrėsime, kaip vyks archeologiniai žvalgymai, kuriuose reikės mūsų pagalbos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Cikados gali tapti skaniu užkandžiu?1
Garsiu čirpimu išsiskiriantys vabzdžiai cikados netrukus užplūs Šiaurės Ameriką. Pasak mokslininkų, iš žemės vienu metu išlys net dvi jų vados, tad cikadų bus milijardai. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai6
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Į politinius skandalus įsivėlusio operos solisto V. Vyšniausko dukra gailisi kritikos tėvui
Viktorija Vyšniauskaitė Lietuvos pramogų pasaulyje geriau žinoma It‘s Cheri vardu. Jos tėtis – žinomas operos solistas Vaidas Vyšniauskas. V. Vyšniauskas prieš kelerius metus buvo įsivėlęs į politinį skandalą,...
-
Ispanijoje atostogaujanti V. Siegel sulaukė kritikos dėl išvaizdos: replikas vadina nekultūringomis23
Verslininkė ir nuomonės formuotoja Viktorija Siegel ilsisi Ispanijos pietuose esančioje pasakiškoje Marbeloje. Gerbėjus stebinanti įspūdingais gamtos ir paplūdimio kadrais moteris sulaukė komentaro dėl, neva, per lieknų kūno linijų. Į repli...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
Jazzu 36-ąjį gimtadienį sutinka Londone: lankome vietas, kur eidavome „nusirauti stogus“12
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimtadienį švenčia savo jaunystės, meilės ir muzikos mieste – Londone. Lankydama ikoniškus sostinės rajonus, dainininkė retrespektyviai prisimena vietas, kur prasidėjo jos svaigi muzikinė karjera. ...
-
„Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje augusi operos solisto dukra It‘s Cheri: daug būdavau viena
Viktorija Vyšniauskaitė, žinoma sceniniu vardu It‘s Cheri – operos solisto Vaido Vyšniausko dukra. Iki septynerių metų ji augo „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje. Ypač griežto auklėjimo padarinius ji sako jautusi i...
-
Smurtą ir badą kentęs jaunosios kartos dainininkas D. Valma: už savo likimą atsakau tik aš pats2
„Gyvenome močiutės bute. Viename kambaryje miegodavau aš, o kitame nuolat vykdavo vakarėliai, kuriuose kartu su mama dalyvaudavo pašaliniai žmonės, buvo rūkoma ir geriama. Ne kartą neturėdama kur paguldyti „draugų“, mam...
-
Gyvenimo dramas A. Užkalniui padėjo išgyventi naujas draugas: man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs22
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos....
-
Dainininkė Liepa: esu dėkinga gyvenimui už balsą ir muziką1
Rodos, tik neseniai prasidėjęs ir daugybės žiūrovų simpatijų sulaukęs LNK pramoginis projektas „Muzikinė kaukė“ balandžio pabaigoje pasieks finišą. Todėl, jei dar nespėjote išsirinkti savo favorito, – pats laikas t...