„Manau daugeliui iš jų kepiniai buvo svarbūs. Ne ta prasme, kad tai buvo „Michelin“ žvaigždžių lygio šefai. Bet labiau tai, kad jie mėgo kepti, valgyti su šeima. Sprendžiant pagal žmones, su kuriais kalbėjau, atrodo, kad jie norėjo būti prisiminti po mirties pagal tai, ką jie gamindavo. Tai – savotiška dovana. Dabar jau kitos kartos ateina į tas kapines, žmonės patys gali išbandyti receptą. Tai – labai šaunu“, – pasakojo R. Grant.

Šis originalus projektas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai R. Grant, studijuodama magistrantūroje, atliko praktiką Vašingtono kapinių archyvuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Mano mokytojas iš „Tik Toko“  klasės pasiūlė padaryti „Tik Toką“ apie kapines. Nors nemaniau, kad tam atsirastų auditorijos, bet kaip aš klydau! Pasakojimus apie kapus mėgsta visi. Per „Tik Toką“ pasipylė daugybė asmeninių istorijų apie tai, ką gamino kieno mama ar močiutė. kad jie tai kepa kiekvienais metais, kad man būtina įsigyti sausainių presą...Atsirado norinčių, kad ir ant jų antkapių būtų parašytas receptas ir dar daug visokių komentarų“, – pasakojo R. Grant.

Pirmas toks originalus antkapis, kurį R. Grant surado per „atlasobscura.com“ buvo šis – iškaltas kaip receptų knyga, su sausainių receptu ant akmeninių puslapių.

Aš galiu iškepti geriau – nesvarbu, ką tu atsineši į mano namus. Todėl maisto nenešk.

„Taigi, šis konkretus Naomi Odessa Miller Dawson receptas, tai receptas ant jos kapo. ji gyveno Brukline, Niujorke, bet jos šeima – iš Barbadoso. Atrodo, kad ji buvo šauni Bruklino moteris: mėgo sportą, mėgo kepti. Jos anūkė prisimena, kad kai ji buvo vaikas, jai neleisdavo parsinešti gatavo maisto. Nes Naomi sakydavo: „Aš galiu iškepti geriau – nesvarbu, ką tu atsineši į mano namus. Todėl maisto nenešk“.

Naomi palikuonys pasakojo, kad šiuo receptu, kol ji buvo gyva, su niekuo nepasidalijo. Tai buvo jos paslaptis.

Visoje Amerikoje R. Grant jau aptiko apie 20 tokių antkapių su receptais. Ji juos išbando ir net nuneša tai, ką iškepė, prie tokių kapų. „Jiems tai buvo svarbu asmeniškai. Dabar ir aš noriu tai padaryti. Manau, tai nuostabu, nes maistas sujungia žmones. Kai ilgiuosi anapilin išėjusių žmonių, kai apie juos galvoju 0 tai labai abstraktu. Bet kai valgau tai, kuo mėgavausi kartu su jais, jie sugrįžta: su kvapais, skoniu ir prisiminimais. Taip tarytum patenku į tą prisiminimą. Tai man patinka, nors negaliu to paaiškinti“, – pasakojo Rosie.

Dabar R. Grant kanalas „ghostly archives“ (liet. – vaiduoliškas archyvas), kuriame ji skelbia istorijas apie receptus ant antkapio, jau sudomino beveik 7 mln. skaitytojų.