„Tikslas, pirmiausia, kompensuoti padidėjusias visų reikmenų kainas. Nuo 2008 metų šis dydis nebuvo keistas“, – kalbėjo G. Paluckas.

G. Paluckui iš kišenės ištraukus dviejų metų senumo projektą, opozicija įžvelgia norą pasidemonstruoti kadencijos pradžioje. 

„Jeigu norima, kad ir tais 12 mln., vienai socialinei grupei įsiteikti, tai klausimas, nuo ko tas 12 mln. būtų atitrauktas?“ – teiravosi Seimo narys Mindaugas Lingė.

„Reikėtų manyt, kad yra numatę lėšų tokiam projektui, tai tada liberalai palaikys“, sakė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Biudžetas deficitinis, tad išmoką norima didinti – neaišku iš ko.

„Bendrosios biudžeto pajamos, tai mūsų mokesčiai, kaip ir kitos išmokos“, aiškino G. Paluckas.

LNK stop kadras.

Tiesa, kad ir kaip dosniai skambėtų G. Palucko pasiūlymas, per 16 metų, kol išmokos dydis nesikeitė, kainos taip išaugo, kad ir tų 1,2 tūkst. vargiai kam užtenka.

„Lovelė, vonelė, vežimukas, visos tos smulkmenos, viskas kainuoja. 2 tūkst. ir dar trūktų“, – kalbėjo praeivis.

„Aišku, galima rinktis ir pigesnius produktus, bet kartais tie pigesni produktai netinka, tad reikia rinktis kažką brangesnio“, – teigė praeivė.

„Jeigu jūs klausiate, ar tai yra priemonė didinti gimstamumą, tai be jokios abejonės – ne“, – tvirtino V. Čmilytė Nielsen.

Dar prieš rinkimus tiek būsimi seimo nariai, tiek prezidentas aiškino, kad padidintos socialinės išmokos prisidėtų prie didesnio gimstamumo Lietuvoje. Šiuo metu 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje gimsta vidutiniškai septyni vaikai. Tai mažiausias rodiklis istorijoje. Nepriklausomybės pradžioje gimdavo apie 11.

„Šiandien tikrai turime tokią apverktiną padėtį, kada šeimos priima skaudžiausius sprendimus negimdyti vaikų, dėl to, kad finansinė padėtis yra sudėtinga“, – pasakojo kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viena dosniausiai šeimas remiančių šalių Europoje – Lenkija. Biudžete numatyta parama šeimoms čia siekia kone 3 proc. BVP. Palyginti, panašiai tiek Lietuva kitais metais skirs šalies gynybai.

„Akivaizdus Lenkijos pavyzdys, kai buvo intensyviai didinamos vienkartinės ir periodinės išmokos vaikams. Teigiamo efekto demografijai neturėjo, kaip tik matėme, kad gimstamumo skaičius buvo linkęs mažėti“, – tikino M. Lingė.

Lenkai didžiąją dalį pinigų skyrė įvairioms išmokoms. Tik penktadalį investavo į šeimai reikalingas paslaugas, pavyzdžiui, darželius.

„Bendrai ES šalyse visur gimstamumas mažėja. Ir visos šalys sako, kad neužtenka piniginių išmokų, reikia ir būsto prieinamumo“, – teigė Vilniaus universiteto sociologijos mokslų daktarė Lina Šumskaitė.

Prancūzija ir Šiaurės šalys – atvirkščiai, didžiąją dalį skyrė paslaugų finansavimui, todėl džiaugiasi kur kas geresniais rezultatais.

„Ten yra vaisingumo gydymo paslaugos. Pavyzdžiui, Izraelis labai daug skiria pinigų, jie turi didelį gimstamumą“, – sakė VU sociologijos mokslų daktarė L. Šumskaitė.

Seimas kone vienbalsiai pritaria pateiktai įstatymo pataisai dėl dvigubai didesnių vienkartinių išmokų, anot G. Palucko, nauja tvarka galėtų įsigalioti kitų metų viduryje. Dabar šis klausimas perduotas komitetams.