G. Landsbergis: Vokietija linkusi naudoti „Nord Stream“ kaip argumentą deryboms su Rusija

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vokietija ryžtųsi panaudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį kaip derybų svertą ir įspėti jo nesertifikuoti, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą.

„Iš to, ką girdėjau iš oficialių Vokietijos šaltinių, panašu, kad naujoji Vyriausybė yra linkusi naudoti. (...) Raštu parengtų sprendimų dar laukiam“, – žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis.

Kremliaus šiuo metu taikomą taktiką ministras vadina „įtikinamu pavojumi“, esą Rusija sąmoningai siekia kurstyti įtampą dėl galimo realaus karinio įsiveržimo į Ukrainos teritoriją.

„Situacija yra pavojinga. Mes nuo pat krizės pradžios, kai buvo paskelbta, kad Rusija turi tokių planų, kalbėjome apie tai, kad Rusija formuos vadinamąjį „įtikinamą pavojų“ – kad NATO, partneriai ir kitos valstybės, taip pat Ukraina, neabejotų, kad puolimas yra įmanomas“, – žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis. Jo teigimu, suprasti tolesnius Kremliaus žingsnius netrukus gali būti sunku.

„Manau, kad artėjame prie tokios situacijos, kuomet bus sunku atskirti Rusijos intencijas: ar tai yra vis dar kokia nors blefavimo galimybė, ar tai yra tikros įtakos. Dabar atrodo, kad viskas yra parengta tam“, – tęsė ministras.

Manau, kad artėjame prie tokios situacijos, kuomet bus sunku atskirti Rusijos intencijas.

Europos Sąjunga (ES), pasak jo, šiuo metu tariasi, kokias sankcijas Bendrija taikytų Maskvai, jei situacija eskaluotųsi.

„Vyksta diskusija dėl to, ES yra pokalbiai dėl sankcijų, kad būtų pasirengta su aiškiomis atsako priemonėmis atakos atveju. Diskusija apie tai, kas yra ataka, vyksta“, – teigė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad įtampa Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.

Lapkričio 28 d. Ukraina pareiškė, kad Rusija sutelkė beveik 92 tūkst. karių puolimui sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Maskva tai kategoriškai neigė, o po trijų dienų apkaltino Kijevą stiprinant savo kariuomenę ir pareikalavo „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO.

Gruodžio 16 ES ir NATO įspėjo dėl „didelio masto strateginių padarinių, jei bus toliau kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą“. Kitą dieną Maskva pateikė savo reikalavimus apriboti JAV įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms.

Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.

Savo ruožtu Vokietija kol kas nesiryžta sertifikuoti dar rugsėjį baigto tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekio. Vokietijos energetikos reguliuotojas BNetzA kiek anksčiau nurodė, kad jo sertifikavimo procesas gali užsitęsti iki 2022 metų antros pusės.

Visgi praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht perspėjo, kad prieštaringai vertinamas dujotiekis „Nord Stream 2“ neturėtų tapti derybų įrankiu Ukrainos ir Rusijos konflikte.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anūkas ne

Anūkas ne  portretas
autoritetas ... tarptautiniu mastu , perdaug konfliktiskas

Anonimas

Anonimas portretas
Kada šitą nevykėlį atšauks is vyriausybės ,kaip neturintį darbo kompetencijos,susikompramitavusi tarnautoją.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių