- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vokietija ryžtųsi panaudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį kaip derybų svertą ir įspėti jo nesertifikuoti, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą.
„Iš to, ką girdėjau iš oficialių Vokietijos šaltinių, panašu, kad naujoji Vyriausybė yra linkusi naudoti. (...) Raštu parengtų sprendimų dar laukiam“, – žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis.
Kremliaus šiuo metu taikomą taktiką ministras vadina „įtikinamu pavojumi“, esą Rusija sąmoningai siekia kurstyti įtampą dėl galimo realaus karinio įsiveržimo į Ukrainos teritoriją.
„Situacija yra pavojinga. Mes nuo pat krizės pradžios, kai buvo paskelbta, kad Rusija turi tokių planų, kalbėjome apie tai, kad Rusija formuos vadinamąjį „įtikinamą pavojų“ – kad NATO, partneriai ir kitos valstybės, taip pat Ukraina, neabejotų, kad puolimas yra įmanomas“, – žurnalistams Seime komentavo G. Landsbergis. Jo teigimu, suprasti tolesnius Kremliaus žingsnius netrukus gali būti sunku.
„Manau, kad artėjame prie tokios situacijos, kuomet bus sunku atskirti Rusijos intencijas: ar tai yra vis dar kokia nors blefavimo galimybė, ar tai yra tikros įtakos. Dabar atrodo, kad viskas yra parengta tam“, – tęsė ministras.
Manau, kad artėjame prie tokios situacijos, kuomet bus sunku atskirti Rusijos intencijas.
Europos Sąjunga (ES), pasak jo, šiuo metu tariasi, kokias sankcijas Bendrija taikytų Maskvai, jei situacija eskaluotųsi.
„Vyksta diskusija dėl to, ES yra pokalbiai dėl sankcijų, kad būtų pasirengta su aiškiomis atsako priemonėmis atakos atveju. Diskusija apie tai, kas yra ataka, vyksta“, – teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad įtampa Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
Lapkričio 28 d. Ukraina pareiškė, kad Rusija sutelkė beveik 92 tūkst. karių puolimui sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Maskva tai kategoriškai neigė, o po trijų dienų apkaltino Kijevą stiprinant savo kariuomenę ir pareikalavo „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO.
Gruodžio 16 ES ir NATO įspėjo dėl „didelio masto strateginių padarinių, jei bus toliau kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą“. Kitą dieną Maskva pateikė savo reikalavimus apriboti JAV įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms.
Sausio 10 d. aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo savaitę trukusias įtemptas derybas. Po dviejų dienų per NATO ir Rusijos tarybos posėdį išryškėjo dideli NATO ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos.
Savo ruožtu Vokietija kol kas nesiryžta sertifikuoti dar rugsėjį baigto tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekio. Vokietijos energetikos reguliuotojas BNetzA kiek anksčiau nurodė, kad jo sertifikavimo procesas gali užsitęsti iki 2022 metų antros pusės.
Visgi praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht perspėjo, kad prieštaringai vertinamas dujotiekis „Nord Stream 2“ neturėtų tapti derybų įrankiu Ukrainos ir Rusijos konflikte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP1
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas5
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę21
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas5
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę3
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos7
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo35
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...