G. Nausėda: Desovietizacijos komisija jau skaldo malkas visa apimtimi

Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja Desovietizacijos komisiją ir sako matantis dėl jos darbo sukiršintą akademinę bendruomenę ir visuomenę.

„Ta Desovietizacijos komisija jau skaldo malkas visa apimtimi ir blogiausia šitoje vietoje, kad tikrų specialistų, o ne diletantų nuomonė nėra svarbi. Vadovaujamasi kažkokiais žurnalistės rašinėliais, kuri tikrai negali pretenduoti į gilų dalyko išmanymą ir tuo vadovaujantis priimami sprendimai“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentas.

„Todėl tikrai problema yra, problemą matau, matau sukiršintą akademinę bendruomenę, visuomenę. Galbūt yra politinių jėgų, kurios tai daro sąmoningai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Taip jis reagavo paklaustas, kaip vertina Desovietizacijos komisijos sprendimą nukelti sostinėje šalia Vyčio gimnazijos stovintį paminklą poetei Salomėjai Nėriai.

Prezidentas į šį klausimą neatsakė, tačiau teigė manantis, kad „einame klaidingu keliu“.

„Jūs labai norite konkretaus atsakymo į labai konkretų klausimą, tuo tarpu man atrodo kur kas svarbiau tai, kas vyksta apskritai pastaruoju metu ir ne tik tai apie Salomėją Nėrį, bet ir Justiną Marcinkevičių, kitus asmenis“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda teigė ketinantis stengtis, kad desovietizacijos procesas netaptų veiksniu, lemiančiu didesnį susipriešinimą Lietuvoje.

„(...) Nes visa tai veda tik tai į mūsų vienybės silpnėjimą ir, tiesą sakant, tampa netgi nacionalinio saugumo neigiamu veiksniu“, – kalbėjo prezidentas.

Vadovaujamasi kažkokiais žurnalistės rašinėliais, kuri tikrai negali pretenduoti į gilų dalyko išmanymą ir tuo vadovaujantis priimami sprendimai.

Priimdama sprendimą dėl paminklo sostinėje, Desovietizacijos komisija konstatavo, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Visuomenėje kilusi diskusija ir dėl poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Vilniuje turėjo atsirasti J. Marcinkevičiui skirtas paminklas, tačiau sostinės meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Poetui atminti skirta skulptūra šių metų birželį buvo atidengta Širvintose.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas atmeta šalies vadovo kritiką: tai yra jo patarėjų fantazija

Vadinamosios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas atmeta prezidento G. Nausėdos išsakytą kritiką jo vadovaujamai komisijai. Pasak V. Karčiausko, teiginiai apie ekspertinės nuomonės trūkumą yra paremti patarėjų fantazija, tad jis kelia klausimą, ar šalies vadovas nedaro spaudimo desovietizacijos komisijai.

„Man tik du klausimai kilo, gana aštrūs: kas meluoja prezidentui ir ar tai spaudimas desovietizacijos komisijai aukščiausiu lygiu? Viskas, daugiau nematau prasmės komentuoti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.

Antradienį Žinių radijuje paprašytas įvertinti sprendimą sostinėje esantį poetės S. Nėries paminklą perkelti į muziejų, prezidentas sukritikavo desovietizacijos komisiją. Pasak šalies vadovo, siekiant priimti teisingus sprendimus bei išvengti visuomenės susiskaldymo, komisijai reikėtų kliautis ekspertų nuomone.

„Svarbiausia klausyti tų, kurie tikrai išmano dalyką, o ne vadovautis informacija tų, kurie, švelniai tariant, yra toli nuo tikro akademiškumo ir dalykų išmanymo“, – Žinių radijui teigė G. Nausėda.

Savo ruožtu V. Karčiauskas tokius argumentus atmeta ir tikina, kad jie paremti prezidento patarėjų fantazija.

„Atmetu bet kokią kritiką, kad neatsižvelgiame į ekspertų išvadas. Pirmiausia, jis, matyt nežino, kad pati komisija yra ekspertų komisija ir iš išorės jokie ekspertai mums nereikalingi. Atmetu bet kokią kritiką, nes man su prezidentu kalbėti neteko. Prezidentas kalba taip, kaip jo patarėjai pateikia medžiagą. Patarėjai taip pat nei vienas nebuvo su mumis susitikę, todėl tai yra jų fantazija“, – dėstė komisijos pirmininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Na

Na portretas
SSSR liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje, 1989 m. gegužės 31 d. buvo pasakyta Profesoriaus kalba. Tokio strateginio meistriškumo ir politologinio intelekto kalbų toje salėje nėra niekad buvę ir greičiausiai niekada ir nebus... Jis - daugiau nei vien tik pirmasis atkurtosios LR nominalus vadovas. Jis XX amžiaus Lietuvos Vytautas Didysis ir pavergtos lietuvių tautos Mozė, sumaniai ir principingai išvedęs tautą iš Sovietų imperijos vergovės. Niekas geriau už jį to vaidmens tuo metu ir tomis sąlygomis nebūtų atlikęs. Politiko, šachmatininko, intelektualo savybės jo asmenyje sudarė darnią vientisą jungtį, kurios dėka jo žodis ir veiksmas organizuotai trupino į šipulius pačius melo imperijos pamatus...

Na

Na portretas
žinoma, pasirodo, ne mums, dabarties kartai, spręsti apie TSKP, LKP nusikaltimus... Tai gal jūs paklauskit ir TREMTINIŲ, nukentėjusių nuo bolševikinio teroro 1940-1963m, teroro, kurį vykdė šios partijos... Paklauskit tremtinių, jų giminaičių, jei dar rasite neiškeliavusių anapilin... Paklauskit, ar jie atleistų kolaborantams...Jūs paklauskit!..

Labai gerai

Labai gerai  portretas
Kad mūsų Prezidentas pagaliau praregejo ir pasake tiesa.
VISI KOMENTARAI 43

Galerijos

Daugiau straipsnių