„Tai yra vieta, kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus. Jie nuosekliai naikina Ukrainos tautą“, – sakė G. Nausėda, dalyvavęs bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais.

„Negalime leisti tam vykti, Rusijos valdžios atstovai turi sumokėti už savo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Reikšdamas pagarbą Ukrainos tautai ir prezidentui V. Zelenskiui Jis pabrėžė, kad herojiška Ukrainos tauta pastarosiomis savaitėmis parodė „neįtikėtiną stiprybę“ ir toliau tęsia šią kovą, mobilizuodama pasaulį „kovoti už tiesą ir taiką“.

Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus.

Jis taip pat dar kartą paragino Vakarų parnerius padidinti karinę paramą Ukrainai, taip pat ragino ES kuo skubiau priimti sankcijas naftai ir dujoms bei „visiems Rusijos bankams“, sakydamas, kad Ukrainos žmonės negali palaukti „metus ar du“.

Lietuvos prezidentas trečiadienį Ukrainoje lankėsi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.

Prezidentų vizitu buvo siekiama pademonstruoti palaikymą Ukrainai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tęsiantis Rusijos karinei invazijai, sakė pareigūnai.

G. Nausėda ragina Vakarų šalių vadovus vykti į Ukrainą

Kyjive ir jo apylinkėse apsilankęs Lietuvos prezidentas ketvirtadienį paragino Vakarų šalių lyderius vykti į karo niokojamą Ukrainą.

Po bendro vizito Ukrainoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais G. Nausėda teigė, kad apsilankymai Ukrainoje gali sustiprinti ryžtą skelbti griežtesnes sankcijas invaziją tęsiančiai Rusijai.

„Mūsų tikslas buvo aplankyti ir savo akimis pamatyti tuos žiaurumus, kuriuos Putino režimas padarė Borodiankoje. Manau, kad lyderiai iš daugelio šalių turėtų nuvykti į Borodianką, į kitas vietas ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Žešuvo-Jasionkos oro uoste Lenkijos pietryčiuose sakė Lietuvos vadovas.

„Greičiausiai tai prisidėtų prie ryžtingesnių Europos Sąjungos (ES), kitų šalių veiksmų“, – pridūrė jis.

Ragina įvesti „gerokai stipresnes“ sankcijas

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Vakarai turi „atsikratyti bet kokių iliuzijų“, jog Rusija gali būti paveikta diplomatinėmis priemonėmis. Ją Ukrainoje galima nugalėti tik „ryžtingais veiksmais“.

„Pirmiausia – sankcijos. Mes turime įvesti gerokai stipresnes sankcijas, o ne stovėti pusiaukelėje“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, Ukrainai taip pat turi būti suteikti aiški ES perspektyva, tiekiami ginklai.

Anksčiau šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Bendrijos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“.

Jis neįvardino, kokios šalys nepritaria tokioms sankcijoms Rusijai, vasario pabaigoje užpuolusiai Ukrainą.

Vis dėlto pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam Bendrijos sprendimui dėl naujų ribojimų kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.

Tarptautinis tribunolas

Latvijos prezidentas Egilas Levitas savo ruožtu pabrėžė, kad nusikaltimus vykdantys asmenys turi būti teisiami tarptautiniuose teismuose.

„Karo nusikaltimų tarptautinė bendruomenė negali toleruoti“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Kovo pradžioje, praėjus savaitei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pranešė, jog jo institucija pradėjo tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Vis dėlto E. Levitas ragino įkurti specialų tribunolą.

„Tokį, koks buvo įkurtas dėl karo Jugoslavijoje prieš 30 metų“, – kalbėjo jis.

1993 metais, pačiame etninių Balkanų regiono kovų įkarštyje Jungtinių Tautų įsteigtas teismas buvo pirmasis tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas, atsiradęs po Niurnbergo teismų, vykusių po Antrojo pasaulinio karo.