Tą šalies vadovas išsakė užsienio skaitytojams skirtame komentare anglų kalba, publikuotame „Financial Times“.

Jame G. Nausėda aiškino, jog Lietuva aktyviai remia Ukrainos tikslą tapti euroatlantinės valstybių bendruomenės dalimi, skirtingai nei Rusija, kurios prezidentas Vladimiras Putinas, anot jo, tiki, kad „nepriklausoma Ukraina egzistuoti negali, o jos žmonės turėtų pasiduoti Rusijos politinei ir kultūrinei įtakai“.

„Augantis smurtas prieš civilius gyventojus yra Rusijos planų naudoti terorą politiniams tikslams pasiekti išdava. Tokį žiaurumą jau matėme, ypač Čečėnijoje ir Sirijoje“, – rašė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, Kremlius neapskaičiavo neišprovokuoto karo pasekmių ir kilsiančio pasaulinio nepasitenkinimo, o Vakarų atsakas parodė išmoktas praeities pamokas. Jo teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą paskatino Vakarus reaguoti vieningai.

„Didžiosios Europos šalys jau laužo ilgametes politines tradicijas ir imasi aktyvesnio geopolitinio vaidmens. Rusijos kapitalui durys užsiveria tokiu greičiu, apie kokį dar prieš keletą savaičių net nebūtume pagalvoję“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, jog dabar „gyvybiškai svarbu nesustoti pusiaukelėje“ ir toliau remti Ukrainą bei spausti Rusiją.

„Jau matėme Rusijos sprendimą padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį į „aukštą“. Netrukus gali būti kitų bandymų sėti baimę ir nerimą. Tačiau tiek Vakarai, tiek pati Rusija negali rizikuoti branduoliniu karu. Privalome pamatyti Kremliaus blefą ir toliau remti Ukrainą bet kokias būdais iki karinio įsitraukimo“, – sakė G. Nausėda, kartu pridurdamas, kad dabartinės situacija nėra nauja, nors Rusija yra „gerokai silpnesnė“ nei buvo Sovietų Sąjunga.

Siekiant padėti Ukrainai, vardija G. Nausėda, JAV su partneriais Europoje turi demonstruoti stiprią politinę valią, kuri reikalinga, kad būtų išvengta galimų tragedijų ateityje ir užtikrinta taika Europoje.

„Šiuo ypatingai svarbiu istoriniu metu Vakarai negali prarasti savo jėgos. Atėjo laikas nusibrėžti savo raudonas linijas ir jas apginti. Mūsų pasaulio ateitis galimai bus nuspręsta Ukrainoje“, – rašė G. Nausėda.

„Maskvai negali likti jokių abejonių, kad Vakarai bus pasirengę vieningai nubausti Rusiją už bet kokią tolesnę agresiją“, – pabrėžė šalies vadovas.

Šeštadienis yra septynioliktoji Rusijos karinės invazijos Ukrainoje diena. Demokratinio pasaulio pasmerktos, Kremliaus vadinamos „specialioios karinės operacijos“, metu intensyviai apšaudomi didieji Ukrainos miestai, tiek karinės, tiek civilinės infrastruktūros objektai.

Rusija kaltinama vykdomais karo nusikaltimais, trukdymu evakuoti karo zonose įstrigusius gyventojus ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Jungtinių Tautų duomenimis, per šias 17 dienų žuvo bent 579 civiliai, dar beveik 1 tūkst. – sužeisti, o apie 2,5 mln. ukrainiečių jau paliko gimtąją šalį.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba skaičiuoja, kad kare žuvo 2–4 tūkst. Ukrainą ginančių karių ir savanorių bei 5–6 tūkst. Rusijos pajėgų narių. Ukrainos kariuomenė teigia, kad jų nukauta virš 12 tūkst.

Rusijoje sulaikyti apie 14 tūkst. prieš šį karą protestavusių asmenų.