„Žiūrėkite, ką tik vieni rinkimai baigėsi, partijos pirmininkas paskelbė naujus rinkimus, kurie turėjo įvykti galbūt po poros mėnesių. Bet tikrai mes nesame tame taške, kai aš privalau turėti atsakymą į šitą klausimą, nes manau, kad atsakymas į šitą klausimą ateis savo laiku“, – ELTA spaudos konferencijoje pirmadienio rytą sakė I. Šimonytė.

„Aš girdžiu tą lūkestį ir turiu jį vertinti ir turbūt negaliu sakyti, kad rinkėjų nepasitikėjimas ar pasitikėjimas manimi asmeniškai buvo kažkoks smarkiai susvyravęs – man ir vienmandatę pavyko laimėti iš pirmo turo (...). Bet aš nemanau, kad tai yra šios dienos klausimas“, – tikino ji.

Premjerė pripažino, kad pirmadienio rytą išgirstas G. Landsbergio pareiškimas buvo netikėtas. Tačiau politikė supranta TS-LKD pirmininko žingsnį ir prisiimtą atsakomybę.

„Kad partijos pirmininkas negalės kandidatuoti naujuose rinkimuose, turbūt, buvo vieša paslaptis, nes taisyklės to neleidžia. Kad pirmininkas partijoje keisis – irgi buvo vieša paslaptis. O šiandienos Gabrieliaus pareiškimą vertinu kaip politinį pareiškimą, kuriuo jis mano, kad jam tenka atsakomybė už rinkimų rezultatus arba jis tą savo atsakomybės dalį tokiu būdu nusprendė prisiimi“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Kad tai buvo pasakyta šiandien ryte – gal man šiek tiek netikėta. Bet iš principo negaliu pasakyti, kad aš esu nustebusi“, – pridūrė ji.

TS-LKD pirmininkui pasitraukus iš posto, laikinai šias pareigas eis pirmoji jo pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Milkulėnienė, informavo Mindaugas Lingė.

Įvertino rinkimų rezultatus: nei gyvenimas prasidėjo su rinkimais, nei jais pasibaigs

TS-LKD Seimo rinkimuose iškovojo 28 mandatus. Anot premjerės, tai nėra nei itin puikūs, nei pernelyg blogi pasiekimai.

„Kaip sakoma kinematografijoje not great, not terrible (nei puiku, nei tragiška – ELTA), toks būtų rezultatas, taip jį galėčiau apibūdinti“, – sakė I. Šimonytė.

Bet iš principo negaliu pasakyti, kad aš esu nustebusi.

„Aišku, apmaudu, kad keletas vienmandačių išslydo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankų tikrai labai mažu skirtumu. Bet ką matėme, matėme ir tam tikrą mobilizaciją balsuoti prieš. Tą, turbūt, reikia pripažinti“, – aiškino ji.

Tačiau susiklosčiusios situacijos po rinkimų parlamentarė nebuvo linkusi dramatizuoti.

„Nei gyvenimas prasidėjo šiais rinkimais, nei jais pasibaigs. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pavyko gana sudėtingomis sąlygomis su trapia koalicija išdirbti visą kadenciją ir nuveikti tikrai nemažai darbų. Labai džiaugiuosi, kad ateinanti Vyriausybė neras nieko panašaus, į tai, ką rado mano Vyriausybė, kai pradėjo dirbti ir turėjo tvarkytis su tuo metu COVID situacija“, – 2020 m. prisiminė konservatorė.

„Išmoksime pamokas ir ruošimės 2028 metams“, – pridūrė I. Šimonytė.

Pasisakė pie V. Blinkevičiūtės retoriką dėl premjerės pozicijos

Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei aiškiai neatsakant, ar imsis vadovauti Vyriausybei, I. Šimonytė pastebi, kad rinkimus laimėjusios partijos vadovės sprendimas nekandidatuoti vienmandatėje apygardoje gali sietis su noru ieškoti „atsitraukimo“ kelių.

„Yra klausimų, kuriuos galima sau užduoti, kodėl populiariausios partijos lyderė nesiėmė kandidatuoti vienmandatėje, čia toks yra gal netipiškas elgesys, kurs gal indikuoja kažkokį norą ir galimybes pasilikti kažkokį atsitraukimą. Aišku, tie rinkimų rezultatai galėjo visaip susiklostyti, tai gal tas buvo skaičiuojama“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Visgi politikė V. Blinkevičiūtės retorikos vertinti nesiėmė ir tikino, kad tai daryti turėtų partijos rinkėjai.

„Nemanau, kad aš turiu vertinti – manau, kad turi vertinti socialdemokratų rinkėjai, o aš nesu viena iš jų ir todėl mano vertinimas šiuo atveju turbūt būtų nei šioks, nei toks“, – pabrėžė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.