„Aš manau, kad yra tam tikra intoksikacija visuomenėje rusų kultūra. Manęs nestebina nenoras jos dabar statyti, klausyti, skaityti ar dar ką nors daryti“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovė, paklausta apie iniciatyvą nenaudoti rusų autorių kūrinių Lietuvoje.

„Nemanau, kad čia yra koks nors prievartinis dalykas, nes, pavyzdžiui, Varlamą Šalamovą su „Kolymos apsakymais“, manau, ir dabar visai verta žmonėms perskaityti. Čia mano nuomonė, tai ta knyga, kuri padarė man didelį įspūdį“, – teigė ji.

Pasak I. Šimonytės, Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais buvo „prišerta rusų kultūra“, tuomet kurtas mitas, kad ši kultūra yra „kažkokia labai labai didinga“, todėl dar dabar dalis visuomenės linkusi ją kelti ant pjedestalo.

Aš manau, kad yra tam tikra intoksikacija visuomenėje rusų kultūra.

„Akivaizdu, kad labai tankus ar labai didelis išryškinimas būtent rusų kultūros mūsų teatro repertuaruose ar dar kur nors, man atrodo, buvo ilgą laiką istorinė susiklosčiusi aplinkybė labiausiai todėl, kad apie kitas kultūras – lenkų kultūrą, švedų kultūrą, ukrainiečių kultūrą ar ispanų kultūrą – mes tiesiog kalbėdavome labai mažai“, – teigė premjerė.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija dar pernai balandį, reaguodama į Rusijos karių įvykdytas civilių žudynes Ukrainoje, paragino paskelbti embargą Rusijos kultūrai ir menui Lietuvoje iki karo Ukrainoje pabaigos.

Keli Lietuvos teatrai pranešė išimantys iš savo repertuaro rusų autorių kūrinius.

Rusų kalbą mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba

Rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, mokymą Lietuvos mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba, sako premjerė I. Šimonytė.

„Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė ji.

„Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad neturėtų būti sunku rasti lenkų kalbos mokytojų, nes Lietuvoje veikia lenkiškos mokyklos, kur mažėjant mokinių, mokytojai galėtų pereiti dirbti į lietuviškas mokyklas.

Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau.

„Yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų lenkų kalbą mokyti turbūt daugiau negu turime dabar“, – tvirtino I. Šimonytė.

Kita vertus, anot jos, kalbų mokėjimas, tarp jų ir rusų, yra naudingas dalykas.

„Kalbos mokėjimas ant kupros nenešiojamas dalykas. Aš rusų kalbą išmokau kieme, dar iki mokyklos, nes reikėjo susikalbėti su vaikais. Man tas mokėjimas gyvenime praverčia“, – sakė premjerė.

Tačiau, jos teigimu, mokyklose rusų kalba neturėtų būti vienintelis antros užsienio kalbos pasirinkimas.

„Bet norėtųsi, kad mokykloje, ugdymo sistemoje, už kurią atsakinga valstybė, vaikai turėtų geresnį pasirinkimą negu rusų kalba, vienintelė antra užsienio kalba, kokią tik galime suteikti, kadangi tiesiog neturime pedagogų, kurie galėtų dėstyti kitomis kalbomis. Būčiau visomis keturiomis už tai, kad latvių, lenkų kalbos būtų kaip įmanoma labiau prieinamos kaip antra užsienio kalba“, – teigė I. Šimonytė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.