Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įveikė pirmą barjerą

Konstitucijos pataisa įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seime antradienį įveikė pirmą didįjį barjerą.

Per pirmąjį priėmimą dėl šios pataisos balsavo 130 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Antras ir galutinis balsavimas dėl jos priėmimo galės vykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Pagal Konstituciją, abiem atvejais pataisą privalo palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Seimo opozicijos atstovai antradienį tvirtino palaikantys tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau kritikavo pačią formuluotę, nes joje nenumatyti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai.

„Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti, tačiau kas po ta idėja slepiasi, tikriausiai vieni valdantieji težino“, – antradienį per Seimo posėdį sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai“, – tvirtino socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą projektą iš Konstitucijos išbraukiama nuostata, jog taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, tuo metu įvedamos dvi atstovaujamos institucijos – taryba ir meras.

Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti.

„Bet Konstitucijoje nebenustatome, kas sudaro vykdomuosius organus ir kam jie atskaitingi“, – teigė J. Sabatauskas.

Anot jo, tokie dalykai turi būti nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme.

Į Konstituciją siūloma įrašyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.

Kitame straipsnyje nurodoma, jog Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai savivaldybių tarybų narius bei savivaldybių merus renka ketveriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Seimo opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą, tačiau dėl to nuomonėms išsiskyrus, nutarta į pagrindinį šalies įstatymą įrašyti tik tiesioginius merų rinkimus.

Mero statusas bus numatytas Vietos savivaldos įstatyme. Jį turėtų rengti Seime sudaryta speciali darbo grupė.

Tiesioginius merų rinkimus į Konstituciją siekiama įrašyti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad jie negalimi nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo.

Pernai balandį paskelbtas nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių