- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl šešto sankcijų Rusijai paketo Europos Sąjunga pliekėsi kone mėnesį. Priežastis iš esmės buvo vienintelė – Vengrija. Todėl grįžo diskusijos dėl veto teisės atsisakymo. Įvairiuose formatuose svarstoma, kad reikėtų pereiti prie kvalifikuotos daugumos. Tuomet viena šalis nebegalėtų aljanso paralyžiuoti ir Europa būtų greitesnė bei efektyvesnė. Bet tokioms mažoms šalims kaip Lietuva kiltų grėsmė apskritai neturėti balso, praneša LNK.
Verda diskusijos
Prieš mėnesį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Briuselyje neslėpė susierzinimo.
„Deja, šiuo metu visa bendrija laikoma įkaite vienos šalies-narės, kuri nepadeda mums rasti susitarimo“, – sakė G. Landsbergis.
Toji šalis, laikanti visus įkaitais, buvo Vengrija. Ištarė „veto“ ir tiek užteko, kad visa Europos Sąjunga rusiškas naftos užsukti negalėtų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
A. Kubilius sakė, kad Europos Parlamente tokios diskusijos jau verda. Sprendžiant saugumo ir užsienio klausimus, veto teisės reikėtų atsisakyti. Jo žodyne ji įvardijama dar griežčiau.
„Tai leidžia plisti tam, ką vadinu šantažo kultūra“, – šnekėjo A. Kubilius.
Jis sakė, kad kai kurios šalys veto teise naudojasi ne tam, kad gintų savo nacionalinį interesą, o siekdamos kitų tikslų. Bulgarija vetuoja Šiaurės Makedonijos narystę, o kai kurios kitos šalys sakė, kad jeigu nebus Šiaurės Makedonijos, tai negali būti ir Ukrainos.
Kalbama, kad jeigu aljansas nori plėstis, pertvarka būtina, nes sprendimus jau sunku priimti ir 27 šalims.
„Ypač kai yra tokia valstybė kaip Vengrija. Įsivaizduokit, kas bus, jei priimsime Vakarų Balkanus, Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą. Europos Sąjunga pasidarys visai nebegebanti priimti sprendimų“, – manė A. Kubilius.
Mažoms valstybėms – mažiau balsų
Atsisakius veto, sprendimams priimti reikėtų ne vienbalsio pritarimo – užtektų kvalifikuotos daugumos. Europos Vadovų Taryba dirbtų kaip Seimas – didelė šalis kaip didelė frakcija su daugiau balsų, maža šalis – maža frakcija su mažiau balsų. Tad politologai sako, kad dabartinė tvarka su veto tokioms nedidelėms valstybėms kaip Lietuva geresnė.
Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni.
„Tada Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni, Lietuva turi mažiau gyventojų nei didesnieji Europos miestai“, – aiškino politologas Kęstutis Girnius.
Lietuva nėra pagarsėjusi vetuotoja, bet šia teise irgi yra pasinaudojusi.
„Atmintyje yra 2008 metai, kai Lietuva nepritarė Europos Sąjungos deryboms su Rusija dėl labai specifinių dalykų, susijusių energetiniu saugumu. Bet iš esmės Lietuva dažniausiai yra tame valstybių bloke, kuris palaiko bendrus sprendimus ir galiausiai pasiekia konsensusą“, – pasakojo politologas Linas Kojala.
Kita vertus, veto teisė mažoms valstybėms suteikia neproporcingą galią. Pavyzdžiui, Kipras. Ten gyvena vos 0,2 proc. visų Europos Sąjungos piliečių. 2020 m. Kipro veto blokavo sankcijas Baltarusijai už suklastotus rinkimus. A. Kubilius sakė, kad, kaip ir Seime, mažuma turėtų ieškoti, kaip daugumą įtikinti.
„Galima kurti koalicijas iš mažų valstybių, galima kurti koalicijas ir rasti šalininkų tarp didesnių valstybių“, – tikino A. Kubilius.
Apie veto teisės atsisakymą dar 2017 m. kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Pernai tai priminė ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte su Ispanijos premjeru Pedru Sanchezu, kai Vengrija su Lenkija grasino blokuoti Europos Sąjungos biudžetą.
„Procesas pradeda judėti. Matysime, kaip tai klostysis toliau“, – kalbėjo A. Kubilius.
NATO veikia panašiai. Tik čia pastaruoju metu savo veto teise aktyviai mojuoja Turkija – dabar dėl Švedijos ir Suomijos narystės, o prieš porą metų dėl Baltijos ir Lenkijos šalių gynybos planų.
„Bet tikėtis, kad tokia tarpvyriausybinė organizacija kaip NATO galėtų atsisakyti bendro sutarimo principo, gana sudėtinga“, – manė L. Kojala.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tauragės ir Kretingos politikams pateikti per 26 tūkst. eurų civiliniai ieškiniai
Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo iš buvusio Tauragės rajono tarybos nario Kęstučio Balašaičio ir buvusio Kretingos rajono tarybos nario Vytauto Ročio priteisti daugiau nei 26 tūkst. eurų kaip nepagrįstai išleistus nau...
-
Seimas priėmė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų – pakeista bausmių skyrimo tvarka
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įtvirtinami sisteminiai baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčiai. ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis6
Seimo rūmuose ketvirtadienį prieš vidurdienį suskambo apie būtinybę evakuotis pranešanti sirena ir per garsiakalbį aidėjo raginimas palikti pastatą, pranešė portalas 15min.lt. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį15
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...