- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos politikai ir gynybos ekspertai toliau diskutuoja, kaip karinio konflikto metu į gynybą būtų įtraukiama visa visuomenė ir ar tikrai to prireiktų. Apie tai LNK kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Norinčių ir pasiryžusių ginti Lietuvą rodikliai, ypač kai prasidėjo karas prieš Ukrainą, yra tikrai solidūs. Jie pakilo bent 20 proc. Ypač jaunoji karta yra labai patriotiška. Bet dažnai tenka išgirsti pagrįstą klausimą – kuo aš galiu prisidėti prie gynybos ir kaip tą padaryti. Štai čia mes nedažnai galime pateikti konkretų atsakymą, nes visuotinės gynybos terminą jau dešimt metų naudojame kaip politinę deklaraciją. Dabar mūsų tikslas visuotinę gynybą paversti realiais darbais“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nesantiems kariuomenėje, bet norintiems prisidėti prie valstybės gynybos galima jungtis prie šaulių sąjungos. Pasak NSGK pirmininko, planuojama stiprinti šaulių sąjungos plėtrą ir priimti dar 50 tūkst. žmonių.
„Mūsų gynybos architektūra yra tokia: turime reguliarią kariuomenę – 104 tūkst. žmonių, praėjusių karinę tarnybą, bet jie yra rezerve. Dabar reikia juos organizuoti ir per pratybas įtraukinėti į gynybos planus. Aktyvus rezervas yra 24 tūkst. [žmonių]. Plėstis ir didinti 104 tūkst. žmonių įtrauktį dar tikrai galima ir yra neišnaudotų rezervų. Jeigu tu nesi reguliarios kariuomenės narys, gali rasti savo vietą šaulių sąjungoje, todėl mes dabar pertvarkome šaulių sąjungą, stiprinsime jos plėtrą ir tikimės, kad iki 2030-ųjų m. 50 tūkst. žmonių, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos savanoriškumo pagrindu, galėtų irgi ten rasti savo vietą. Jeigu esi inžinierius, IT specialistas, gali rasti savo nišą, kaip gali sustiprinti valstybės potencialą toje srityje ir kartu gauti bazinį karinį kursą“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Rezerve esantys kariai šiuo metu neturi aiškaus plano, ką reikėtų daryti Lietuvą užpuolus priešui. L. Kasčiūnas tvirtina padarysiantis viską, kad rezerve esantys kariai būtų organizuoti, t. y. turėtų savo veikimo planus, kovai reikalingus resursus ir vienas kitą gerai pažinotų.
Mūsų tikslas – įtraukti į gynybą 200–300 tūkst. lietuvių.
„Aš esu idealistas, bet lygiai taip pat esu ir realistas. Suprantu, kai kalbame apie visuotinę gynybą, mes kalbame apie 200–300 tūkst. Lietuvos žmonių, patriotų, kuriems mes rastume vietą. Ar tai būtų reguliari kariuomenė, ar rezervas, ar šaulių sąjunga, ar savanoriškos krašto apsaugos pajėgos (KASP) ir pan. Mes komitete ne kartą kėlėme klausimą, kad neužtenka rezervo [karių] kartas nuo karto ir tik vieną iš penkių pakviesti į pratybas, reikia juos organizuoti. Tai reiškia, kad jie turėtų aiškius savo veikimo planus, resursus, vienas kitą gerai pažinotų. Visa tai pradeda judėti link organizuoto rezervo. Tai yra generolo buvusio kariuomenės vado Jono Kronkaičio idėja, kurią aš tikrai remiu ir padarysiu viską, kad ji taptų realybe“, – tikino L. Kasčiūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvoje 95 tūkst. žmonių turi ginklus.
Šalies gynybą sudaro kariuomenė, rezervo kariai, teritorinė gynyba, KASP, šaulių sąjunga. Taip pat planuojama įtraukti ir ginklus teisėtai laikančius Lietuvos piliečius, kurių šalyje – 95 tūkst. L. Kasčiūnas užsiminė ir apie komendantų sistemą savivaldybėse.
„Mūsų tikslas – įtraukti į gynybą 200–300 tūkst. lietuvių. Pamatas vis tiek yra reguliari kariuomenė, kurioje dabar yra virš 11 tūkst. profesionalių karių. Tada yra rezervas – tie 104 tūkst. žmonių. Teritorinėje gynyboje ir kitas užduotis vykdančioje KASP yra apie 5 tūkst. žmonių. Jas abi reikia plėsti. Ką rodo karas prieš Ukrainą, kad būtent jų vaidmuo yra labai svarbus tame kontekste. Žmonės gali stoti į KASP. Šaulių sąjunga bus dar labiau finansuojama, kuriamas mokymo centras, kur bus dirbama su žmonių kompetencijomis kartu stiprinant jų bazinį karinį mokymą. Čia yra galimybė žmogui rasti vietą savo stiprybėms išreikšti ir prisidėti prie valstybės gynybos. Visa tai reikia labai tvirtai sutvirtinti teisiškai įstatymuose, kad tai būtų labai aiškūs gynybos planai. Žmonės, kurie nėra šaulių sąjungoje ir nenori stoti, bet yra ginklų savininkai (Lietuvoje 95 tūkst. žmonių turi ginklus) atlikus atranką ir pratestavus turi būti įtraukti į gynybos planus. Mes Lietuvoje kuriame komendantų sistemą – kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti po karinį komendantą karo atveju, kuris yra profesionalus karys. Šalia jo būtų vietinis pavaduotojas atsargos karininkas ir jie savivaldybės rėmuose prižiūrėtų užnugarį – kokius objektus saugoti, kuriuos kelius saugoti“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Anot jo, visi formalumai, susiję su valstybės gynyba, Seime jau sutvarkyti, tad belieka viską įgyvendinti.
„Seime darbai jau atlikti, teisinė bazė sukurta. Dabar jau yra įgyvendinimo bazė. Atlikdami parlamentinę kontrolę, mes darome viską, kad pastumti tuos procesus greičiau. Pavyzdžiui, dėl komendantūrų, kurias minėjau, būtų galima atlikti pratybas – vienoje ar kitoje savivaldybėje pasižiūrėti, kaip realiai veiktų užnugaris kitoje savivaldybėje. Kitaip tariant, čia jau nėra Seimo ar komiteto bazė, čia jau yra įgyvendinimo bazė. Pirmiausia yra KASP, kariuomenė, kuri puikiai tą supranta ir ta kryptimi juda, o mes nuolat tą priminsime ir stumsime, kad tą daryti greičiau“, – žadėjo L. Kasčiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę1
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos5
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo33
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis2
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą6
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...