Anot jo, šis statusas negarantuotų, kad šalis greitai taptų visateise nare, tačiau ES „privalo uždegti žalią šviesą tunelio gale“ Rusijos karinę agresiją išgyvenančiai ukrainiečių tautai.

„Visuomenė, tauta, kuri XXI a. dūsta už tai, kad nusprendė būti savanarankiška, nepriklausoma, laisva ir orientuotis eiti į Europą (…), turi turėti kažkokią aiškią ne tik perspektyvą, bet ir tam tikrą etapą pasiekti. Dėl to kandidatės statusas yra labai svarbus politinis žingsnis šiandien“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Politikas pažymėjo, kad stojimo į ES procesas užtruktų, jo metu vyksta derybos, šalis narė turėtų įvykdyti daug reformų. Ukraina, svarstė L. Kasčiūnas, gavusi Bendrijos signalą, kad jos narystė yra palaikoma, imtųsi būtinųjų žingsnių.

„Priminsiu, kad mes, kai atsirado perspektyvų ir galimybių tapti ES nare, Lietuva iškart padarė daug reformų, matyt, tai buvo ir paskata daryti reformas“, – sakė politikas.

Priminsiu, kad mes, kai atsirado perspektyvų ir galimybių tapti ES nare, Lietuva iškart padarė daug reformų, matyt, tai buvo ir paskata daryti reformas.

„Tai toli šitie dalykai, bet šiandien svarbu politinis palaikymas, politinė ukrainiečių motyvacija. Kandidatės statusas būtų tai, ką mažų mažiausiai Europa galėtų padaryti“, – apibendrino L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino ES nedelsiant priimti jo šalį į bloką.

„Kreipiamės į ES, kad Ukraina galėtų nedelsiant įstoti pagal naują specialią procedūrą, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais, ir, svarbiausia, turėti lygias teises. Esu tikras, kad tai sąžininga. Esu tikras, kad tai įmanoma.“

Neskraidymo zona Ukrainoje būtų didžiulė parama ukrainiečiams

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas teigia, kad viešojoje erdvėje pasigirstanti mintis, jog oro erdvė virš Ukrainos turėtų būti paskelbta neskraidymo zona, yra labai svarbus dalykas bei parama ukrainiečiams, gelbėjant ir civilių žmonių gyvybes.

„Dabar galime sakyti, kad raketų kiekiai pas rusus mažėja, ir tai akivaizdžiai matosi, jie išeikvojo labai daug savo rezervo. Tai, kas vyksta Ukrainoje, labai brangu ir rezervas mažėja. Dabar jau remiamasi daugiau lėktuvais, tai uždaryti erdvę būtų labai tikslinga, bet tai jau reiškia, kad įeini į NATO–Rusijos ginčą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.

Dabar galime sakyti, kad raketų kiekiai pas rusus mažėja, ir tai akivaizdžiai matosi, jie išeikvojo labai daug savo rezervo.

Politikas aiškino, kad Ukraina nėra NATO narė, tačiau Lietuva gali raginti partnerius diskutuoti dėl neskraidymo zonos Ukrainoje, nes apsvarstyti tokius dalykus yra būtina.

„Nes kalbame ypač apie Černobylio regioną su galima tragedija, ten bent jau uždaryti oro erdvę. Tai bus sunku pasiekti, kalbėkime realistiškai, nes čia jau įeinama į NATO–Rusijos konfrontaciją“, – tikino NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedami kariniai veiksmai prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą paragino paskelbti Ukrainos oro erdvę neskraidymo zona, tiesa nepatikslindamas, kas ją turėtų užtikrinti.

Baltieji rūmai atsiribojo nuo Ukrainos prezidento raginimo užtikrinti neskraidymo zoną virš karo apimtos šalies.

Anot JAV prezidento atstovų, neskraidymo zonos užtikrinimas prilygtų tiesioginiam konfliktui su Maskva, kurio Vašingtonas nenorėtų.