- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva penktadienį paprašė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) prijungti ją prie bylos prieš Rusijos vykdomą karinę agresiją ir žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.
Teisingumo ministerija pranešė įteikusi Lietuvos prašymą leisti įstoti į šią bylą trečiosios šalies teisėmis.
EŽTT bylą nagrinėja pagal Ukrainos birželio 23 dienos kreipimąsi dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų šiurkščių ir sisteminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžia, kad šia byla siekiama apginti nukentėjusių žmonių teises, o būsimas sprendimas byloje galėtų būti pagrindas teisinėmis priemonėmis užtikrinti žalos atlyginimą aukoms, patyrusioms Rusijos karinės agresijos padarinius.
„Lietuva ir toliau turi demonstruoti lyderystę siekiant teisingumo Ukrainai ir operatyviai remti Ukrainos pozicijas visuose tarptautiniuose teismuose“, – pranešime sakė ministrė.
Lietuva ir toliau turi demonstruoti lyderystę siekiant teisingumo Ukrainai ir operatyviai remti Ukrainos pozicijas visuose tarptautiniuose teismuose.
„Rusijos veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip precedento neturintys masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Kiekvienas atvejis, kai buvo atimtos niekuo dėtos gyvybės, sužalota žmonių sveikata, sugadintas ar prarastas turtas, patirta žala, turi būti įvertintas“, – teigė E. Dobrowolska.
Ukrainos peticijoje nurodoma, kad Rusija vykdo tikslinius, beatodairiškus ir neproporcingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir jų nuosavybę visoje Ukrainoje, pažeisdama tarptautinės teisės normas.
Taip pat pažymima, kad užpuolimus vykdo Rusijos karinės pajėgos ir separatistų ar kitos jų kontroliuojamos nereguliarios sukarintos pajėgos.
Atkreipiamas dėmesys, kad, vykdant šiuos užpuolimus, dešimtys tūkstančių civilių buvo sužeisti, nužudyti, sulaikyti arba yra dingę be žinios, šimtų tūkstančių žmonių turtas arba namai buvo sunaikinti, milijonai asmenų buvo perkelti šalies viduje arba priversti palikti Ukrainą ir tūkstančių įmonių verslas ir turtas sunaikinti.
Ukraina siekia, kad Rusijos karinė agresija būtų nutraukta, o veiksmai būtų pripažinti masiškai pažeidžiantys žmogaus teises, taip pat reikalauja visiško žalos atlyginimo aukoms.
Byloje keliami klausimai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalių, apibrėžiančių teisę į gyvybę, kankinimo, priverstinio darbo uždraudimas, teisę į laisvę ir saugumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, minties, sąžinės ir religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.
Taip pat kvestionuojami Rusijos vykdomi pažeidimai dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos draudimo, nuosavybės apsaugos ir teisės į mokslą, judėjimo laisvės ir draudimo išsiųsti piliečius.
Teisingumo ministerija pažymi, kad kiekviena valstybė, Konvencijos dalyvė, gali prašyti EŽTT leisti jai pateikti rašytines pastabas individualiose ar tarpvalstybinėse bylose prieš kitas valstybes, Konvencijos dalyves, tinkamo teisingumo įgyvendinimo tikslais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui1
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta8
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės13
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų36
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...