- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijos atstovai, dar prieš metus Lietuvos pasitraukimą iš 17+1 formato vadinę neapgalvotu simboliniu žingsniu, sukėlusiu viešojoje erdvėje nereikalingą triukšmą, šiandien Latvijos ir Estijos pasitraukimo nelinkę sureikšminti.
Ketvirtadienį estų ir latvių Vyriausybėms pranešus apie sprendimą pasitraukti iš bendradarbiavimo formato su Pekinu, Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, esą šis sprendimas yra savalaikis, kadangi formatas, anot jo, šiuo metu nėra aktualus nei Kinijai, nei Europos Sąjungos valstybėms.
„O kas dabar pasikeitė? Kokį tai davė apčiuopiamą ar neapčiuopiamą rezultatą? Formatas 16+1, turint galvoje apskritai santykių pasaulyje kontekstą, jis yra tiesiog miręs. Tai vieni net nesivargina iš jo išeiti, kiti padarė žingsnius“, – penktadienį Eltai teigė G. Paluckas.
Nors, socialdemokrato nuomone, šis Rygos ir Talino sprendimas nebuvo priimtas sekant Lietuvos pėdomis, vis dėlto, džiaugiasi jis, Lietuva bent jau neliko „viena ant ledo“.
Aišku, mes ne kartą esame prašę kolegų estų ir latvių, kad jie mus palaikytų, nes mums nesmagu, mes vieni plakamės, blaškomės.
„Aišku, mes ne kartą esame prašę kolegų estų ir latvių, kad jie mus palaikytų, nes mums nesmagu, mes vieni plakamės, blaškomės. O kadangi dabar jau niekam tas 16+1 nėra aktualu dėl įtemptų santykių, tai aš apskritai nemanau, kad čia yra kažkoks pasiekimas. Atvirkščiai, tas formatas jau yra neaktualus ir neegzistuojantis, belikęs tik formalus. Tai čia ačiū latviams, estams, kad nepaliko mūsų vienų ant ledo, bet tai neturi jau jokio praktinio poveikio, nieko“, – komentavo G. Paluckas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, šiuo metu didelės prasmės būti bendradarbiavimo formate su Kinija Baltijos šalims nėra.
„Kuo toliau, tuo labiau šiuo geopolitiniu laikotarpiu kiekviena valstybė pamato, ar tai yra aktualu, tai dabar didelės prasmės šiuo metu tas formatas tikrai nesuteikia, bent jau mūsų regiono valstybėms“, – kalbėjo S. Skvernelis, kartu pridurdamas, kad šiuo sprendimus nesistebi.
„Čia yra latvių ir estų Vyriausybių apsisprendimas ir jis nestebina. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje šiuo metu yra analogiškai kaip mūsų – konservatorių Vyriausybės, premjerai ir tokia pati situacija. Turime panašią ekonominę situaciją, panašias problemas ir panašią užsienio politiką, tai nieko nestebina“, – pridūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį, praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, jos pavyzdžiu pasekė Estija ir Latvija.
Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1. Tai sukėlė Pekino pasipiktinimą.
Sprendimą kritikavo ir opozicija, kuri teigė, kad išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui ir Lietuvos lyderystė, Vakarų valstybėms užduodant toną, pastebėta nebus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti1
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos3
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien6
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką4
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai3
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje14
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Marijampolės ir Mažeikių tarybos narėms pareikšti įtarimai piktnaudžiavus ir sukčiavus4
Marijampolės savivaldybės tarybos narei Vaidai Pituškienei ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Linai Rimkienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, penktadienį pranešė Speci...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui3
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta14
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...