Nemėgstamiausia politikė – A. Armonaitė, krito ir V. Čmilytės-Nielsen reitingas

Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 15–lapkričio 5 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad per mėnesį teigiamai pasikeitė vos kelių politikų vertinimas. Šiek tiek šoktelėjusiu reitingu kone vienintelis tarp nacionalinės politikos veikėjų gali pasigirti ekspremjeras Saulius Skvenelis.

Tuo tarpu didžiausi palankaus vertinimo praradimai priklauso Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Ir Liberalų sąjūdžio lyderės reitingas mažėjo ne tik pastarąjį mėnesį. Žvelgiant ilgesnėje laiko perspektyvoje, galima matyti dviženklius dešiniųjų dominuojamo Seimo vadovės reitingo pokyčius.

Tuo tarpu lyderių pozicijos palankų ir nepalankų reitingą rodančioje lentelėje nesikeitė: žmonės labiausiai palaiko kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, o nemėgstamiausia politikė lieka ministro portfelį turinti Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Kaip rodo atliktas tyrimas, lyginant su analogiškomis mėnesiu anksčiau darytomis apklausomis, labiausiai augo ekspremjero S. Skvernelio palankus vertinimas. Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūną gerai vertinanti gyventojų dalis per mėnesį pagausėjo 5 procentiniais punktais. Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 52 proc. gyventojų ir 38 proc. respondentų mano priešingai.

Per mėnesį kitų šalies politikų reitingai teigiama linkme nesikeitė. Tik eurokomisaro, anksčiau turėjusio ministro portfelį S. Skvernelio Vyriausybėje, Virginijaus Sinkevičiaus vertinimas ūgtelėjo 3 procentiniais punktais. Spalio mėnesio duomenimis, jį palankiai vertino 53 proc. ir nepalankiai 23 proc. gyventojų.

Tuo tarpu politikų, kurių reitingai keitėsi į neigiamą pusę, kur kas daugiau. 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. Spalio mėnesio duomenimis, Liberalų sąjūdžio lyderę palankiai vertino 37 proc. gyventojų, o 53 proc. respondentų apie šią politikę turėjo neigiamą nuomonę. Vertinant ilgesnėje – metų perspektyvoje – Seimo pirmininkės reitingo pokyčiai siekia dviženklius skaičius. Beveik per metus, V. Čmilytę-Nielsen palankiai vertinančiųjų gretos sumažėjo 15 procentinių punktų. 2020 m. lapkričio mėnesio „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Čmilytę-Nielsen palankiai vertino 52 proc. respondentų ir 31 proc. nepalankiai.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, Irmanto Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

Sumažėjo A. Dulkio ir A. Verygos palankus vertinimas

Nuo šių metų rugsėjo pabaigos šiek tiek aptirpo ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio simpatikų gretos. Palankiai vertinančių ministrą 3 procentiniais punktais mažiau nei kad buvo mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje. Paskutinių apklausų duomenimis, palankiai A. Dulkį vertina 20 proc. respondentų, 71 proc. teigia esą priešingos nuomonės.

3 procentiniais punktais per mėnesį sumažėjo ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palankus vertinimas. Šiuo metu „valstietį“ palankiai vertina 38 proc. gyventojų ir 51 proc. teigia jį vertiną nepalankiai.

Palankiausiai vertinami politikai

Per mėnesį 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai vertina 59 proc., o nepalankiai 33 proc.). 3 procentiniais punktais aptirpo ir kito prezidento – Valdo Adamkaus palankus vertinimas (palankiai vertina 79 proc. ir nepalankiai 10 proc. gyventojų). Nepaisant to, abu buvę šalies vadovai tebėra palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke. Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų ir pareigas šiuo metu einantis prezidentas Gitanas Nausėda. Nuo rugsėjo pabaigos jo palankus vertinimas reikšmingai nesikeitė. Šiuo metu prezidentą palankiai vertina 65 proc. gyventojų ir 26 proc. apklaustųjų teigia, kad šalies vadovo atžvilgiu yra neigiamos nuomonės. 

Tarp palankiausiai vertinamų politikų rikiuojasi ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ją, spalio mėnesio duomenimis, palankiai vertino 55 proc. gyventojų ir 30 proc. nepalankiai. Su tokiais rodikliais ji ketvirtoji palankaus vertinimo reitinge. Penktoje vietoje – eurokomisaras V. Sinkevičius. Toliau rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Nepalankiausiai vertinami politikai: lyderė A. Armonaitė

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąraše figūruoja I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrai. Prasčiausiai vertinama lieka ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkę nepalankiai vertina 77 proc. gyventojų ir tik 13 proc. teigia jos atžvilgiu esą palankios nuomonės. Pagal šį rodiklį antras sąraše – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 70 proc. teigia, kad konservatorių lyderį vertina nepalankiai, 19 proc. respondentų dalis apie šį politiką atsiliepė teigiamai. Tokį patį nepalankaus vertinimo rodiklį (71 proc.) turi ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys. Palankiai apie jį atsiliepiančių – 20 proc.

Prasčiausiai vertinamų politikų sąraše – profesorius Vytautas Landsbergis (70 proc. vertina nepalankiai ir 19 proc. palankiai), parlamentaras Petras Gražulis (66 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (63 proc. nepalankiai ir 13 proc. palankiai), premjerė Ingrida Šimonytė (63 proc. nepalankiai ir 29 proc. palankiai) ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (60 proc. nepalankiai ir 27 proc. palankiai).  

Seimo pirmininkė V. Čmilytės-Nielsen, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Keitėsi ne tik V. Čmilytės-Nielsen reitingas, bet ir politinė laikysena: abejoja, ar būtų rimta konkurentė prezidento rinkimuose

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė, komentuodama pokyčius palankaus vertinimo reitinge, atkreipia dėmesį į pasikeitusius procentus ties Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pavarde. Sociologė pastebi, kad tik tapus V. Čmilytei-Nielsen Seimo vadove, augo ir jos palankus vertinimas. Tuomet, akcentuoja R. Ališauskienė, Seimo pirmininkė, komentuodama aktualijas, užėmė Seimo vadovams įprastą – gana nuosaikią laikyseną. Tačiau ilgainiui V. Čmilytės-Nielsen retorika keitėsi ir vis labiau priminė nebe Seimo vadovo, bet partijos, atstovaujančios konkrečioms idėjoms, laikyseną. Ir būtent šiuos pokyčius, leidžia suprasti R. Ališauskienė, galėjo lydėti pasikeitimai reitingų lentelėje.

Tam tikra prasme, dabar ji atstovauja nepopuliariai valdančiosios daugumos pozicijai ir tokiu atveju ji taiko ne į daugumos nuomonę.

„Tam tikra prasme, dabar ji atstovauja nepopuliariai valdančiosios daugumos pozicijai ir tokiu atveju ji taiko ne į daugumos nuomonę, nes pasislinko kategoriškumo link. Kiek anksčiau ji nereiškė savo nuomonės taip, kaip tai daro Šimonytė ar Armonaitė. Ji, kaip Seimo pirmininkė, mažiau užaštrindavo įvairias pozicijas. Tai buvo pastebima pradžioje. Tačiau dabar ji kalba labiau kaip liberalų pirmininkė“, – pažymėjo R. Ališauskienė ir pridūrė, kad šiuo atžvilgiu Seimo pirmininkė vis labiau skiriasi nuo prezidento G.Nausėdos ar socialdemokratų pirmininkės V. Blinkevičiūtės.

Pastaroji, tęsė R. Ališauskienė, visuomenėje trintis keliančiais klausimais kalba taip, kad neatsidurtų vienoje ar kitoje pozicijos kraštinėje.

„Ji akivaizdžiai nepasako nei vienos, nei kitos nuomonės. Nors daug ką tai piktina. Kaip kad buvo Butkevičiaus atveju: kai iš ryto viena nuomonė, o vakare kita. Bet šiuo metu, kai susipriešinimas yra gana didelis, didesnei daliai žmonių tokia pozicija atrodo patrauklesnė“, – teigė ji.

Todėl, svarstė „Baltijos tyrimų“ vadovė, kalbose, kad V. Čmilytės-Nielsen gali tapti realia kandidate artimiausiuose prezidento rinkimuose, nėra didelio pagrindo.

„Šiuo metu tikrai ne. Dabar atrodo, kad arčiausiai to yra Blinkevičiūtė. Ji, manau, daugiau šansų turėtų nei Čmilytė“, – sakė ji.

„Žmonės nori daugiau vienijančio prezidento, atspindinčio didesnės visuomenės nuomonę, besikalbančio, labai aiškiai neatsistojančio vienos visuomenės grupės teritorijoje“, – teigė R. Ališauskienė.

Apskritai, aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė, tik nedidelė dalis visuomenės toleruoja radikalesnę laikyseną vienu ar kitu klausimu.

„Jei paimtume siauras grupes – ekstremalias pozicijas – tai žmonių jose santykinai yra nelabai daug. Pavyzdžiui, žmonių, kurie būtų kategoriškai nusiteikę dėl partnerystės įstatymo ar kitų dalykų, Jų yra iš tikrųjų nedaug, tik kraštutinis gabaliukas. Pavyzdžiui, Laisvės partijos elektoratas ir riaušininkai. Tai dvi priešingos skalės. Grubiai sakant, jų gali būti apie 10 proc. Ir tų, ir tų. O likusiems gyventojams artimesni tie politikai, kurie nereiškia savo nuomonės kategoriškai. Apie 70-80 gyventojų patenka į šią neekstremalią dalį“, – teigė ji, dar kartą pridurdama, kad visuomenėje kilus įtampoms didžioji dalis gyventojų neigiamai reaguoja į kategoriškus pareiškimus.

Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

,,,

,,, portretas
gyvenimo nuskriaustos ,nepilnavertes veikejos...

Užuojauta mirusiems ir jų partneriams

Užuojauta mirusiems ir jų partneriams portretas
Valdžia žmogų gadina. Kad armonaitė išsigimėlė jau girdėjosi praeitoj kadencijoj, o va Čmilytė atrodo patrūks nuo valdžios naštos,-net geros šachmatistės protelis neatlaiko viso vagysčių ir melo valstybėje masto.

Krito??

Krito?? portretas
..o gal to reitingo visai ir NEBUVO !!
VISI KOMENTARAI 48
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių