Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovas Algirdas Sysas skeptiškai vertina desovietizacijos įstatymo projektą. Pasak parlamentaro, konservatoriams visų pirma reikėtų ne su statulomis ir stabais kovoti, o išviešint įslaptintus kolaborantų su KGB sąrašus.

„Man tokia keista situacija, kad konservatoriai visą laiką su baubais – statulomis – kovoja, bet labai priešinasi bendradarbiavusių KGB agentų išviešinimui, kurie yra gyvi, gali papasakoti ir žmonės galėtų sužinoti, ką jie veikė, kuo prisidėjo kažkam pagadindami gyvenimą“, – sakė A. Sysas.

„Tai visų pirma reikėtų gyvų liudytojų paklausyti, o ne betoninių stabų“, – pridūrė jis.

Man tokia keista situacija, kad konservatoriai visą laiką su baubais – statulomis – kovoja, bet labai priešinasi bendradarbiavusių KGB agentų išviešinimui.

Socialdemokratas mano, kad sprendimus dėl sovietinių reliktų likimo reikėtų priimti ne centralizuotai, pasak jo, dėl to turėtų savarankiškai apsispręsti pačios savivaldybės.

„Norima iš Vilniaus nuleisti įpareigojimus, ką daryti savivaldai, o tai vėlgi prieštarauja deklaravimui, kad reikia savivaldai suteikti daugiau teisių, kad patys gyventojai turėtų aktyviau dalyvauti. Tai darykite mini referendumus, mini apklausas, ar tikrai Liudo Giros gatvė kam nors gadina gyvenimą, ar užaryti Venclovų muziejų, ar ne“, – sakė A. Sysas.

„Aš manau, kad draudimais niekada per daug kažkokių pasiekimų nepasieksi. Tie patys žmonės su laiku nuspręs, ko reikia ir ko nereikia. Savivaldai jau dabar suteikta teisė, jeigu tai nėra kažkoks istorinis paminklas, priimti sprendimą, nuimti betoninį karį su automatu rankoje, ar nenuimti“, – pridūrė jis.

Panašiai mąsto ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Politikas mano, kad desovietizacijos įstatymo projektas turėtų apimti ne tik sovietinius monumentus, paminklus, gatvių pavadinimus, tačiau ir su Sovietų sąjungos režimu ir jo struktūromis kolaboravusių asmenų klausimą.

„Jeigu kalbame apie desovietizacijos įstatymą, tai tame įstatyme turi atsispindėti ne tik požiūris į paminklus, gatves ir visokius kitokius buvusius Sovietų sąjungos reliktus, bet ir asmenis, kurie kolaboravo arba buvo prisitaikę sovietmečiu prie tuometinio režimo, tai ką su jais daryti“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Turiu omenyje tuos, kurie kolaboravo ne tik su KGB, su komunistų partijos struktūromis, bet ir buvo prisitaikę aukštosiose mokyklose, profesoriavo, turėjo aukštus postus, privilegijas, skleidė tą ideologiją per prievartą mūsų žmonėms. Turėtų pasisakyti ir apie tai. Ar šitą faktą konservatoriai nori pamiršti kažkodėl?“ – pridūrė jis.

Visgi, politiko teigimu, vietoje to įstatymo projektą parengę konservatoriai kažkodėl akcentuoja sovietinių paminklų ir pavadinimų klausimą, kuris, pasak jo, šiuo metu kelia mažiausiai žalos.

Gerai, kad projektą įregistravo, ta diskusija dabar bus Seime, ji reikalinga, savalaikė, tai viskas kaip ir gerai.

„Aš pasigendu šioje vietoje platesnės diskusijos. Nes jeigu norime kalbėti tik apie paminklus ir gatvių pavadinimus, tai reikia taip ir įvardinti, kad tai ne desovietizacijos įstatymas, o tiesiog Sovietų sąjungos paliktų paminklų naikinimo, simbolių uždraudimo projektas“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė palankiai vertina konservatorių sprendimą įregistruoti desovietizacijos įstatymo projektą.

„Gerai, kad projektą įregistravo, ta diskusija dabar bus Seime, ji reikalinga, savalaikė, tai viskas kaip ir gerai“, – Eltai teigė A. Norkienė.

„Daug metų jau yra pralaukta, visuomenėje irgi jau bus kitoks palaikymas. Tai, aš manau, kad tikrai tinkama situacija pradėti tas diskusijas Seime“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – Seime valdantieji parengė desovietizacijos įstatymo projektą.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešieji objektai negali įamžinti ar atvaizduoti simbolių, informacijos, asmenų, įvykių ir datų, organizacijų, simbolizuojančių ar susijusių su totalitarizmu, autoritarizmu ar jų ideologijomis.

Nurodoma, kad Lietuvoje vis dar yra paminklų, skulptūrų, obeliskų, memorialinių lentų ir kitų atminimui įamžinti skirtų objektų, taip pat gatvių, aikščių, parkų, skverų bei kitų visuomeninės paskirties erdvių, kurių pavadinimai sietini su totalitariniais ir autoritariniais režimais ir jų ideologijomis.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais, atsiradimui.

Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, turėtų suorganizuoti viešojo objekto pašalinimą ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.