Parlamentarų grupė prašo vetuoti pataisas dėl motinystės išmokų tvarkos

41 Seimo narys iš skirtingų opozicinių frakcijų kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami nepasirašyti Seimo priimtų įstatymo pataisų dėl motinystės išmokų ir grąžinti jas Seimui.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus Mindaugo Puidoko, šalies vadovo prašoma kartu pasiūlyti Seimui arba atsisakyti išmokų dydžius mažinančių pakeitimų, arba atidėti naujų išmokų dydžių įsigaliojimą bent iki 2023 m. birželio 1 dienos. Anot kreipimosi iniciatorių, tai būtina tam, kad šeimos galėtų pasirengti ir planuoti vaikų gimimą bei šeimos biudžetą, skaičiuodami su naujais išmokų dydžiais.

„Ar gali būti, kad Seimo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Būtent tokia išvada peršasi po birželio 28 dieną priimto motinystės išmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimo. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, priėmus įstatymą būtina nustatyti tam tikrą protingą laiką, kad asmenys galėtų planuoti ir pasirengti juo vadovautis. Šiuo atveju, jei blogindamas asmenų padėtį įstatymas įsigalios anksčiau nei po 10 mėnesių (o numatyta, kad už 6 mėnesių), jis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 29 straipsnius, teisinės valstybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys M. Puidokas.

Įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą Seimo dauguma, anot jo,  skubiai pakeitė motinystės ir tėvystės atostogų suteikimo sąlygas, tvarką ir išmokų dydžius, nors pati direktyva keisti išmokų dydžių nereikalauja.

„Esant sudėtingai ekonominei situacijai, dramatiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų finansines gyvenimo sąlygas. Pataisos palies šiuo metu vaikų jau besilaukiančias šeimas, kurios planavo vaikų gimimą esant šiuo metu galiojančiai motinystės išmokų tvarkai. Itin kruopščiai teisėkūros procesų ir procedūrų nesekančios šeimos yra pastatomos prieš netikėtai ir neprognozuotai įvyksiantį faktą, nors vaikus ir šeimos biudžetą atsakingai planuoja iš anksto. Vien moters nėštumo periodas trunka apie 9 mėnesius, tačiau valdančiajai daugumai nei šeimų planai, nei atsakingos tėvystės siekiai nerūpi – išmokas besilaukiančioms šeimoms, neatsižvelgdami į jokias aplinkybes, jie nutarė sumažinti jau po 6 mėnesių“, – sako M. Puidokas.

Esant sudėtingai ekonominei situacijai, dramatiškai augančiai infliacijai, turėtume rūpintis šeimomis, o ne bloginti jų finansines gyvenimo sąlygas.

Jis atkreipia  dėmesį ir į tai, kad yra darbų, kuriuose tėčiai negalės prisidėti prie vaikų auginimo, o siūlomi pakeitimai į tai neleidžia atsižvelgti, ir tokiais atvejais vienareikšmiškai dar labiau pablogins ir taip sudėtingą ekonominę šeimų situaciją.

Šių metų birželio 28 d. Seimas  priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2023 m. sausio 1 d. keisti vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarką ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius. Nauja tvarka bus taikoma tik vaikų, gimusių po šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, tėvams, primena ELTA.

Pagal priimtas pataisas tėvams nuo kitų metų pradžios bus sudaryta galimybė pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų po 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galės prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis sieks 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio („į rankas“ būtų 77,34 proc.).

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių sieks 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“).

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Tokiu būdu tėvai bus skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Pokytį gali pajusti tik didelį darbo užmokestį gaunantys asmenys, nes vaiko priežiūros išmoka negalės būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. 4 mėnesius gaus po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką.

Priimtais pakeitimais taip pat patikslintos nuostatos dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai mama ar tėtis gauna ir darbinės veiklos pajamų.

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais išliks galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažins gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršys 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 23 parlamentarai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių