Pirmalaikių rinkimų burbulas bliūkšta?

Konservatorių sumanytas perkrovimo triukas stringa: kitos parlamentinės partijos laikosi nuomonės, kad pokyčiai turi prasidėti nuo Vyriausybės pertvarkos ar jos atsistatydinimo.

Žemyn galva

Ateidami į valdžią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žadėjo naują politinę kultūrą. Šiomis dienomis ypač gerai matyti, kad ji tikrai nauja, tik klausimas, ar tai kultūra.

Paprastai kilus abejonių dėl kurio nors ministro veiklos, jis atsistatydina, kad netaptų akmeniu po kaklu visai Vyriausybei. Jei jaučiasi nekaltas, paskui jau įrodinėja savo teisumą. Tiesa, ši vakarietiškos politinės kultūros taisyklė Lietuvoje ir per ankstesnes kadencijas buvo ne be išimčių.

Jei problema gilesnė, paprastai traukiasi visa Vyriausybė. Pastaruosius beveik penkiolika metų, nuo 2008-ųjų, dirbę trys ministrų kabinetai atsilaikė po visą kadenciją.

Ar aš šią sumą buvau pasisavinusi neteisėtai? Ne. Tiesiog šiandien aš nebeturiu popierinių įrodymų, todėl pervedu šias lėšas Kauno miesto savivaldybei.

Galų gale, jei taptų nebeįmanomas efektyvus parlamento darbas, Konstitucija numato neeilinių rinkimų galimybę. Taip per 33-ejus atkurtos nepriklausomybės metus buvo tik vieną kartą, 1992-aisiais, kai dar tik dėjome nepriklausomos valstybės pagrindus.

Dabar konservatoriai užsimojo visą įprastą seką apversti aukštyn kojomis: siūlo pradėti nuo kraštutinės priemonės – pirmalaikių Seimo rinkimų. Jei parlamentarai nesutiks savanoriškai išsivaikščioti, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje liepą prisiekia atsistatydinsianti, vadinasi, kris ir visa Vyriausybė. Tačiau premjerė tiek kartų tai yra kartojusi, kad sunku suprasti, ar šįsyk sako rimtai. Gal ir taip, juolab pareiškė nebesiūlysianti naujo ministro į atsistatydinusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės postą.

Lig šiol ministrų premjerė neaukojo, kad ir koks dėl jų būtų kilęs skandalas, pavyzdžiui, po baltarusiškų trąšų skandalo, kai buvo reikalaujama užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio galvų. Buvo pasiryžusi taip elgtis ir toliau. Vis dėlto skandalo epicentre atsidūrusios J. Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą jai teko patenkinti, kai, pačios premjerės žodžiais, „nepavyko ministrės įtikinti tęsti pradėtus darbus“. Sprendimas teisingas, tik pavėluotas. Beje, kaip bus su tūkstančiais, kuriuos J. Šiugždinienė panaudojo būdama savivaldybės tarybos nare, bet neturi kuo pagrįsti?

Finansų ministrė Gintarė Skaistė paskelbė susiskaičiavusi visas tokias išmokas ir jų 30 proc., kurių negali pagrįsti, grąžino mokesčių mokėtojams. Feisbuke ji rašė: „Pervedama suma yra 13 992 EUR. Ar aš šią sumą buvau pasisavinusi neteisėtai? Ne. Tiesiog šiandien aš nebeturiu popierinių įrodymų, todėl pervedu šias lėšas Kauno miesto savivaldybei.“ Ar prie to nereikėtų pridėti ir atsistatydinimo pareiškimo?

Trečias į skandalą dėl išmokų patekęs kultūros ministras Simonas Kairys kol kas neskuba nei atsistatydinti, nei grąžinti pinigų.

Gal būtų užtekę, jei netempdami gumos abejonių dėl skaidrumo sukėlę ministrai būtų atsistatydinę, grąžinę mokesčių mokėtojams pinigus, kurių panaudojimo negali pagrįsti, ir, svarbiausia, nedelsiant būtų pataisytas teisinis išmokų reguliavimas savivaldybėse, o gal ir Seime. Tačiau konservatoriai nutarė procesų seką apversti žemyn galva. Tuo stebisi ne tik opozicija, bet ir TS-LKD partneriai valdančiojoje koalicijoje.

Neskaidrūs visi?

Ar tikrai valstybėje tokia gili politinė krizė, kad konservatoriai siūlo perkrauti vos ne visą politinę sistemą? Gal tai tik įprastas politinis triukas – nauju triukšmu bandyti užgožti skandalą dėl neskaidraus savivaldybių narių išmokų naudojimo?

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis vakar pakvietė visus parlamentinių partijų lyderius į susitikimą, ragindamas „palaikyti politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvą“ ir rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Šių būtinybę jis argumentuoja tuo, kad kilęs skandalas – ne kelių ministrų klausimas, keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų: „Net 52 skirtingų partijų ir frakcijų Seimo nariai yra buvę savivaldybių tarybų nariais, taip pat daug Seimo narių karantino metu naudojo parlamentines lėšas transportui. Yra dar daug neatsakytų klausimų ir dėl Prezidento Gitano Nausėdos kampanijos skaidrumo ir po jos sekusių skolų padengimo.“

Kas galėtų ginčytis, kad skaidrumo trūksta. Tačiau ar išeitis šaukti, kad visi – vagys? Laikantis nuoseklumo ir logikos, jei abejonių kelia ir Prezidento finansiniai reikalai, kodėl konservatoriai nesiūlo ir pirmalaikių prezidento rinkimų? Gal ir savivaldos – juk žmonės rinko nežinodami, kad kai kurie jų galimai neskaidriai naudojosi išmokomis? G. Landsbergis vakar pareiškė, kad palaikytų iniciatyvą pakartoti ir vietos valdžios rinkimus.

Tačiau nė vienas opozicinių partijų lyderis neketino dalyvauti G. Landsbergio inicijuotame pasitarime. „Kadangi tai nesusiję su savivaldybių tarybų problemų sprendimu, ten nėra klausimų apie išlaidų reglamentavimą, o yra bandymas visas Vyriausybės problemas suversti Seimui ir tiesiog perkelti atsakomybę kitiems, mes nematome prasmės dalyvauti“, – BNS paaiškino „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

P. Gražulis – už

Seime ir be konservatorių yra kas palaiko pirmalaikius rinkimus. G. Landsbergis ir konservatoriai atsidūrė petys petin su tokiais parlamentarais, su kuriais lig šiol bendraminčiai nebuvo, – Petru Gražuliu (beje, vakar Seimas pripažino, kad yra pagrindo pradėti jam apkaltą) ir Remigijumi Žemaitaičiu (dėl kurio pareiškimų, kurstančių tautinę nesantaiką, „Laisvės ir teisingumo“ partija sustabdė jo narystę joje).

P. Paleckio/BNS nuotr.

Beje, P. Gražulis aplenkė konservatorius ir pirmadienį Seime suskubo oficialiai įregistruoti projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Tai šią kadenciją jau antras jo siūlymas paleisti Seimą. Kaip ir pirmajame, pagal kurį naują Seimą jau būtume turėję 2021-ųjų lapkričio 7 d., tokią būtinybę jis mato, nes, jo nuomone, „dabartinė Vyriausybė negali ir negalės susitvarkyti su Lietuvą ištikusiais iššūkiais“, ją remiančios Seimo frakcijos „veikia priešingai daugumos Lietuvos Respublikos piliečių interesams“, „dabartinė valdančioji dauguma sukūrė liberalbolševikinę totalitarinę valstybę, užvaldė žiniasklaidą“ ir t. t. Ankstesniame projekte tarp priežasčių jis dar buvo nurodęs, kad valdantieji „stumia vienalytes santuokas“, bando „įgyvendinti antikonstitucinį perversmą, uždraudžiant piliečiams taikiai rinktis, viešai išsakyti savo nuomonę ar realizuoti referendumo teisę“, Lietuva „sąmoningai padeda Putinui užvaldyti Baltarusiją“, „žadama žmones per prievartą vakcinuoti, nevakcinuotiems vykdant totalią segregaciją“ ir kt.

Pagal R. Žemaitaičio iniciatyvą, Seimą būtume rinkę pernai gruodžio 18 d. Pagrindiniai jo argumentai buvo, kad Lietuvoje metinė infliacija pasiekė 22,4 proc., užklupo energetikos krizė, o Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma nepriėmė sprendimų situacijai stabilizuoti, maža to, vykdoma ir priverstinė elektros rinkos liberalizacija, dirbtinai kelianti jos kainas.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Dukart šios kadencijos metu bandyta įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl Seimo pirmalaikių rinkimų įstatymo. Pageidauta, kad tokių rinkimų pagrindas būtų Seimo ir Vyriausybės neigiamai vertinamas darbas, juos skelbtų Prezidentas. Naujo Seimo rinkimai turėtų būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo referendume siūlomo įstatymo priėmimo, o jei Prezidentas jo nepasirašytų, Seimas privalėtų skelbti ir Seimo, ir prezidento pirmalaikius rinkimus. Tačiau, kas konkrečiai ir kokių duomenų pagrindu atliktų Seimo ar Vyriausybės darbo įvertinimą ir nuspręstų, kad jis neigiamas?

Vyriausioji rinkimų komisija nutarė neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės, kadangi jos „referendumui siūlomo sprendimo dėl Seimo pirmalaikių rinkimų projektas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų“.

Rekordas – 50 parašų

Siūlymų Seimui save paleisti būdavo ir per ankstesnes kadencijas, dažnai – į jų pabaigą, taip pradedant įsiūbuoti artėjančią rinkimų kovą. 2019 m. dabartiniai valdantieji, anuomet opozicijai priklausę liberalai V. Čmilytė-Nielsen ir Eugenijus Gentvilas paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus siūlė dukart: 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 19 d., kai iki eilinių buvo belikę devyni mėnesiai.

2018 m. birželio 3 d. rinkti naują Seimą opozicija siūlė po nepavykusios Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos.

Po kelis tokius siūlymus įregistruota ir per ankstesnes kadencijas. Gausiausiai – net 50 parlamentarų 2010-aisiais siūlė rinkimus surengti 2011-ųjų vasarį, kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. „Darbiečiai“ tokią iniciatyvą paskelbė motyvuodami, kad Seimas prarado visuomenės pasitikėjimą po skandalingai pasibaigusio balsavimo dėl apkaltos Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui, mat pastarasis išsaugojo mandatą.

Buvo siūlymų šaukti pirmalaikius rinkimus, kad jie sutaptų su savivaldybių tarybų ar kad būtų pereita prie pavasarinio rinkimų ciklo, tada naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė turėtų laiko parengti kitų metų biudžetą.

Idėjas dėl pirmalaikių rinkimų lig šiol dažniausiai keldavo opozicija ar vadinamieji Seimo triukšmadariai. Ir vieni, ir kiti taip tik bandydavo patraukti į save dėmesį, puikiai suprasdami, kad be valdančiosios daugumos 85 reikalingų balsų nesurinksi. Tad G. Landsbergio ir konservatorių siūlymas – retas atvejis, kai patys valdantieji siūlosi būti išmesti iš valdžios.

Kompanija: šią kadenciją pirmalaikius rinkimus dukart siūlė P. Gražulis, kartą R. Žemaitaitis, o dabar jų siekia G. Landsbergis ir konservatoriai. (Eriko Ovčarenko, Pauliaus Peleckio, Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.)

Suirutė nereikalinga

Vis dėlto, ar realu surinkti reikalingus 85 balsus už: kiek Seime atsirastų norinčių save atleisti iš gerai apmokamos darbo vietos dėl su jais niekuo nesusijusio skandalo? Pasak G. Landsbergio, konservatoriams partijos prezidiumo sprendimas privalomas, bet tai – 50 balsų. Kai kas linkę prisidėti, bet jei susidarytų 85 už, būtų sensacija, nors jos politikai neatmeta.

Valdančioji konservatorių partija valstybėje sąmoningai kelia suirutę.

Kai kurios partijos, pavyzdžiui, socialdemokratai, mano, kad pirmalaikiai rinkimai galimi, tik pirmiausia turi pasitraukti Vyriausybė, nors būtent jiems, šiuo metu pasiekusiems rekordines visuomenės apklausų reitingų aukštumas, rinkimai dabar prilygtų laimėti aukso puodą.

„Valdančioji konservatorių partija valstybėje sąmoningai kelia suirutę – dėl susiklosčiusios situacijos Vyriausybėje atsakomybę nepagrįstai bando permesti visam Seimui ir Prezidentui, nors pokyčiai turėtų prasidėti nuo ministrų kabineto pertvarkos arba Vyriausybės atsistatydinimo“, – sakoma Socialdemokratų partijos (LSDP) vakar paskelbtame pareiškime ir priduriama, kad jeigu konservatorių ir liberalų valdžia nebeturi kandidatų į ministrus ar tiesiog nebesusitvarko su tekusia atsakomybe, yra Lietuvos Konstitucijos numatytas kelias – Vyriausybės atsistatydinimas.

Vyriausybei atstatydinti reikia mažiau – 71 balso, ir tam pritariančių girdisi daugiau. Tačiau klausimas, ką vis dar turinti daugumą koalicija siūlytų į premjerus, kokios prabos ministrų rastų, kai iki kadencijos pabaigos teliko metai su trupučiu?

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Jei konservatoriai nebūtų pasikliovę lig šiol suveikdavusia taktika, kad, kilus skandalui dėl kai kurių ministrų, reikia kiek pralaukti, kol vieną skandalą užgesina koks naujas, šiandien jau seniai dirbtų trys nauji ministrai. Jei I. Šimonytė vis dėlto nebūtų susitaikiusi dėl ministrų praradimo ir atsistatydinusi, gal dabar jau turėtume ir naują Vyriausybę.

Kaip LRT sakė advokatas Algimantas Šindeikis, „Konstitucija iš politikų reikalauja atsakingo valdymo, negalima sukelti Vyriausybės krizės dėl to, kad keli asmenys, kaip paaiškėjo, neteisėtai pasiėmė valstybės lėšas. (...) Tai neturi privesti prie viso Seimo atsistatydinimo“.

Tačiau atskirų politikų problemą konservatoriai nutarė paversti ne tik kolektyvine Vyriausybės, bet ir viso Seimo, galų gale ir rinkėjų problema. I. Šimonytė pareiškė, kad rinkėjai dabar – vienintelis arbitras, kuris iš tiesų galėtų įvertinti šią situaciją. Kažin, jei dabar vyktų Seimo rinkimai, kiek balsų dabar gautų konservatoriai?



NAUJAUSI KOMENTARAI

ANŪKAS ir ŠIMONYTĖ konservat KGB-tų n e v y k ė l i a i ,

 ANŪKAS ir ŠIMONYTĖ  konservat KGB-tų n e v y k ė l i a i  , portretas
palaiminus kgebistų vadovui OŽUI -- vykdo i š b a l a n s u o t o s /nepaklusnios/ gaujos ĮRĖMINIMĄ- labiau pasukti gaujos veiklą RYTŲ kryptimi.

Yra

Yra portretas
žmogelių ,kurie užsiciklinę į asfaltuotą keliuką ar auksinius šaukštus,nors tai kapeikos su konservatorių milijonais taškomais visais frontais.Milijonai pilami į kanalizaciją ,dešimtys milijonų galingųjų pasimatymui,už viską mokame brangiausiai ,medicina nepasiekiama,vaistų stygius ir vis siūlymai atiduokime viską kitiems,nes yra kur blogiau.

Šimonytės laikysena be s t a b d ž i ų, todėl toks politikas

Šimonytės laikysena be s t a b d ž i ų, todėl toks politikas portretas
užimdamas aukštą p o s t ą valstybėje - gali padaryti milžinišką ŽALĄ v a l s t y b e i.--Juk su automobiliu, kuris neturi s t a b d ž i ų , negali judėti net kieme. -- Todėl, būtina kuo greičiau Šimonytę n u š a l i n t i nuo valstybės VAIRO , juo labiau , ji jausdama atsakomybę--PATI p r a š o tai padaryti.
VISI KOMENTARAI 111

Galerijos

Daugiau straipsnių