Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurių parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų tezėse atsiskleidžia Rusijos naratyvas.

„Jeigu, vis dėlto, situacija priverstų net ir penkias debatavusias jėgas susitarti, tai debatai parodė, kad Rusija, kaip dirgiklis ir priežastis nesutarimams niekur nedingsta. Dar blogiau, mes galime Seime turėti politikų, kurie Rusijos veiksmus, jei ne pateisinti, tai bandys įvilkti į kažkokį keistą diplomatijos žargoną, į kažkokį tai sprendimų ir susitarimų paieškos būdą, nevedantį niekur. Šiame regione, kuriame mes gyvename, istorija ne kartą rodė, kad Rusijos agresyvumo padidėjimas yra gyvybiškai pavojingas kaimyninėms valstybėms“, – Eltai teigė L. Kontrimas.

Gynybos klausimas negali gulti į paraštes tol, kol vyksta karas.

Ketvirtadienį įvykę pirmieji į Seimą kandidatuojančių politinių partijų debatai rodo, kad gynybos ir jos finansavimo klausimas išliks aktualus, sako politologai.

Politologas kritikuoja ketvirtadienį vykusių ELTA debatų metu nuskambėjusį Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderio Eduardo Vaitkaus svarstymą apklausti piliečius, ar nereikėtų pasitraukti iš NATO. Pasak jo, tokia retorika primena sovietinį mentalitetą.

„Žmonėms, kurie kelia klausimą dėl Lietuvos buvimo NATO ir ES perspektyvas, rekomenduočiau atlikti kelių mėnesių istorijos kurso pakartojimą. Jeigu žmonės mano, kad įmanoma neutraliai egzistuoti šalia Rusijos, šitaip gali manyti tik istoriškai menkai išsilavinęs žmogus, arba tyčia atnešantis Rusijai reikalingą ir labai naudingą naratyvą“, – sakė jis.

„Jis nedrįsta sakyti savo nuomonės, jis sako, jog Lietuvos žmonės turi atsakyti. Šitoks politikų kalbėjimas „mes“ įvardžiu demonstruoja seną komunistinį ir sovietinį mentalitetą. Tik atviri ir nebijantys savo pozicijų žmonės, mano subjektyviu noru, privalėtų būti ateinančiame Seime. Visi tie, kurie slepiasi už „mes“ arba ne savo valia tai prakiša, arba tampa įrankiais patys to nesuprasdami. Tai yra labai pavojinga“, – dėstė L. Kontrimas.

R. Vilpišauskas: gynybos finansavimas turės būti didinamas 

Kalbėdamas apie gynybos klausimo aktualumą būsimame Seime, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas svarsto, kad gali reikėti didinti skiriamą finansavimą krašto apsaugai.

„Gynybos klausimas negali gulti į paraštes tol, kol vyksta karas. Pagrindinis klausimas susijęs su tuo, kas toliau turi būti tęsiama, o ką naujoji valdžia siūlys koreguoti. Bet tos korekcijos veikiausiai nebus strateginio požiūrio, bet labiau taktinio“, – Eltai teigė R. Vilpišauskas.

„Ar toliau didinti finansavimą priklauso nuo tų poveikių, kurie yra numatyti ir, veikiausiai, kad turės būti dar kažkiek finansavimas didinamas, įvertinant ir poreikį investuoti į Vokietijos brigados priėmimą kuo spartesnį ir įvairią ginkluotę, kurios, ekspertų nuomone, reikia Lietuvai ir visuotiniam šaukimui pasiruošti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir viena koalicija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Taikos koalicija.